Lengvu žingsniu pasitikime pavasarį!!!

Yra tiek daug skirtingų žmonių  - vieni save vadina vyturiais, kiti pelėdomis. O štai žymus rašytojas M. Tombak savo knygoje išskiria dar kitokią klasifikaciją – darbštuoliai ir tinginiai. Tinginukais jis vadina tuos, kurie kitiems užkrauna savo sveikatos problemas, neieško jų sprendimo būtų, tiesiog tingi pajudėti. O darbštuoliai stengiasi padėti sau patys, ieško negalavimų priežasčių.

Reikia nepamiršti, kad gamta mus kiekvieną apdovanojo apsauginėmis galiomis, vieni jas turime stipresnes, kiti silpnesnes, tačiau kad ir kaip būtų – kasdien turime jas stiprinti. O mums gelbėja 12 gydytojų – nesavanaudiškai teikia pagalbą, bet su sąlyga, kad patys norime sau padėti. Tie gydytojai – protas, šviesa, oras, vanduo, maistas, fizinis krūvis, šiluma ir šaltis, miegas, poilsis, pasninkas, tuštinimasis. Taigi, pakalbėkime apie fizinius krūvius.

Dar Aristotelis seniausiais laikais teigė, kad „Niekas taip nežaloja organizmo kaip ilgalaikis fizinis neveiklumas“. Judėti naudinga visiems – tiek jaunam, tiek senam. Aktyvus gyvenimo būdas pradeda atsikratyti daugelio ligų, saugo sveikatą. O kas trukdo mums judėti? Mūsų įprastas tingėjimas...tačiau turime save įtikinti, kad judėjimas – tai maistas mūsų raumenims, vidaus organams, smegenims. Tai maistas, be kurio mūsų organizmas silpsta, sensta ir serga.

Taigi, pradėkime judėti nuo....ėjimo :) Vaikščiojimui nereikia jokios specialios aprangos, įrangos, vaikščioti galima bet kur, bet kokiu oru. Kasdienis pasivaikščiojimas bent po 1-3 kilometrus stimuliuoja širdies raumenų ir kraujotakos sistemos veiklą. Eiti reikia lengvu žingsniu, negalvoti apie reikalus ir kasdienius buities rūpesčius, pajausti kūną užplūstančią gaivą ir gryną orą. Vaikščioti reikia su saiku, nepervargstant, kad netaptų nemalonu. Įpratus vaikščioti ir mėgautis, galima pradėti palengva bėgioti.

Bėgioti reikia pradėti po nedaug, turint bėgimo batelius ir pagal orą tinkančią aprangą. Tik pradėjus, bėgimą galima kaitalioti su ėjimu, o vėliau ėjimo intervalą vis trumpinti. Šį užsiėmimą reikia paversti kasdieniu ir pajusti bėgiko euforiją – endorfinų ir laimės pojūtį sukeliančių medžiagų išsiskyrimu smegenyse, kurį skatina intensyvi mankšta. Tačiau būtina jausti savo kūną, nes pasitaiko įvairių traumų, lūžių, patempimų.

Sveikas bėgimas sustiprina, kraujagyslių sieneles, sumažina kraujospūdį, cholesterolio lygį, gerina žarnyno ir skrandžio veiklą, stiprina stuburą, raumenis, sąnarius. Bėgiojant didėja kūno atsparumas įvairioms infekcijoms.

Keletas patarimų dėl bėgiojimo: bėgiokite žole, nes bėgant asfaltu – žalojami sąnariai, gali kilti sąnarių uždegimas, bėkite palengva, atpalaidavę raumenis, pečius, kaklą, kuo trumpesniu žingsneliu – svarbu ne bėgimo faktas, o tas nedidelis šuoliukas, visų raumenų pastangos; išprakaituokite – taip išsivalys organizmas; bėgiokite 2-3 valandos po paskutinio valgymo; bėgiokite pavieniui, nes nėgant su grupe galite persistengti ir persitempti, nes visų fizinis pasirengimas skirtingas; bėgiokite kas antrą dieną – poveikis organizmui bus maksimalus.

Taigi, pasitikime pavasarį sveikesnės, žvalesnės pačiais paprasčiausiai būdais – tiesiog daugiau judėkime gryname lauke ir stebėkime bundančią gamtą!