Kol vieni diskutuoja, tai ką gi galima ir ko negalima veikti, kiti naudojasi galimybe ir keliauja į gamtą. Aš galbūt būčiau iš tų, kurie visgi vengs tolimesnių kelionių, bet išeiti į gryną orą būtina. Bent jau kol ir tai neuždrausta. Na, tikėkimės, ir nebus.
Dabar žodis "laukas" įgavo kiek kitokią prasmę. Stengiamės tiesiog eiti pasivaikščioti. Kad ir į artimiausią miškelį. Kiemo aikštelių privengiam. Bet supynės tikrai nėra kažkoks nepakeičiamas atrakcionas. Pasiimi dviratį/paspirtuką ar dar kokį išradimą, arba apskritai neimi nieko ir eini gamtos tirti. Kol kas tik į žvalgybą, bet galima ir rimčiau susiorganizuoti: pasiimti tuos pačius kibirėlius, kastuvėlius, mašinytes, nes na... smėlio/žemių/purvo rasti galima visur. O dar galima rinkti akmenukus, kankorėžius, nešti maisto į lesyklėles, ieškoti miške bundančių gyvūnų. Pvz., mūsų miškelyje gyvena voverės. Deja, šį kartą jų nesutikom.
Galima pasiruošti ir užduotėlių: Surasti tam tikrą medį, atpažinti sutiktus gyvūnus, arba paspėlioti kieno gi plunksna ant tako... žodžiu, gal ir gerai tas karantinas, galima sulėtinti tempą, atsikvėpti, apsidairyti ir pamatyti daugiau nei betono džiunglės, žaidimų kambariai ar nuzūlintos žaidimų aikštelės :)
Visgi gamta bunda, ir ji yra nuostabi!
Tikrai taip, visai kitas jausmas!
Išties tas ankstyvas pavasaris teikia tiek džiaugsmo! Vien tai, kad galų gale saulė išlindo - jau super!?