Laukinė žirgo širdis

Tikriausiai dauguma matėte nuostabųjį animacini filmą apie mustangą, laukinį žirgą (arkliuką) Simaroną. Šis filmukas mane taip sužavėjo, kad nusprendžiau sukurti savo filmuką apie juos.

EVOLIUCIJA. Daugybė dabar esančių arklių tipų susiformavo per ištisas evoliucijos eras. Seniausi žinomi arkliai gyveno maždaug prieš 60 milijonų metų. Jų aukštis ties gogu tesiekė 25-45 cm.

Priekinės šio arklio kojos buvo keturpirštės, o užpakalinės – tik tripirštės. Arkliai evoliucionavo keičiantis klimatui. Dabartinių arklių protėviai buvo visaėdžiai, gyvenantis tropinių miškų prieglobstyje.

Keičiantis klimatui vietoj šių miškų atsirado plačios atviros erdvės. Evoliucijos metu arkliai prisitaikė prie jų – tapo žolėdžiais ir pradėjo greitai bėgioti, kad išvengtų plėšrūnų. Kadangi bėgant buvo reikalingas tik vidurinis pirštas, likusieji išoriniai pirštai vis mažėjo.

Išnykus išoriniams pirštams kojos apačios kaulai irgi prisitaikė virsdami dabartinių arklių slėsna, besibaigiančia palyginti kieta kanopa. Arkliai pasidarė aukštesni, ilgesniu kaklu, o jų dantys prisitaikė prie naujo maisto.

Svarbiausia reikšmę arklio evoliucijoje turbūt turėjo klimato pokyčiai, tačiau jo tolesnį vystymąsi labiausiai paveikė žmogus. Vos tik prijaukinęs arklį savoms reikmėms, žmogus veisė ir atrinkinėjo arklius, vystydamas ir stiprindamas naudingas jų savybes. Taip atsirado skirtingi arklių tipai – darbiniai, jojamieji ir nešamieji.

Po Antrojo pasaulinio karo greit augant žemės ūkio mechanizacijai darbinių arklių poreikis labai sumažėjo. Bet mechanizacija taip pat reiškė ir laisvalaikio augimą, todėl arkliai buvo pritaikyti sportui ir laisvalaikiui. Arklininkystė pakito: daugiau imta auginti lengvesnių jojamųjų, o ne sunkiųjų darbinių arklių. (http://www.straipsniai.lt/arkliai/puslapis/9962)

ŽIRGINIS SPORTAS. Nors nėra tiksliai žinoma, kada žmogus pradėjo jodinėti žirgu, manoma, kad tai turėtų būti prieš 4 – 5 tūkstančius metų. Anksčiausi archeologiniai radiniai buvo karo karieta, lydima kavalerijos žirgų. Vis dėl to, arkliai buvo naudojami ir kasdieniniam susisiekimui. Arklys kasdieninėje ir karo istorijoje užėmė labai svarbią vietą.

VEISLĖS. Arkliai yra skirstomi į keturias pagrindines grupes (tipus), kurių atstovai yra panašūs išvaizda ar panašios paskirties. Taip pat žinoma ir daugiau įvairių smulkesnių grupių, kaip baroko arkliai, hunteriai ar pan. Arkliai taip pat skirstomi į kitas tris grupes: Karštakraujų arba pilnakraujų (jai priklauso arabai ir grynakraujai arkliai), šaltakraujų (darbiniai ir sunkieji arkliai) ir šiltakraujai (arkliai, gauti kryžminant karštakraujus ir šaltakraujus. Ši grupė yra didžiausia)

• Jojamieji
• Kinkomieji
• Sunkieji
• Poniai
• Kiti

ELGESYS. Arklio elgesį lengviau suprasti prisimenant, kad arklys – žolėdis gyvūnas, t.y. gamtoje yra plėšrūnų grobis, todėl turi išvystytą stiprų bėgimo ir ginimosi instinktą. Kad suprastume, kodėl arklys taip elgiasi, turėtumėme suprasti, kas jį motyvuoja, o tai – baimė.

Arklys negalės miegoti, valgyti, daugintis, jei jam kas nors grės ir jis jaus baimę. Štai kodėl arkliai gyvena bandoje – tai garantuoja jiems saugumą ir padeda išlikti. Svarbu suprasti ne tik individo elgseną, bet ir visos bandos elgseną. Visų pirma, arklys yra bandos gyvūnas – o tai dera visada prisiminti. Gamta sukūrė šiuos greitakojus gyvūnus gyventi būriais, ir tai pasitvirtino – arkliai Žemės planeta šuoliuoja jau 50 milijonų metų.

Kūno kalba. Arkliai bendrauja įvairiai: balsu, prisilietimu, kvapu ir kūno kalba. Kūno kalba tikriausiai dominuojanti bendravimo forma. Disciplina bandoje palaikoma kūno kalba, o jei to nepakanka – ir fiziniu kontaktu: spyriu, kandimu.

{pic:1}

Paprastai kalbant, stačios ausys reiškia arklį esant laimingą, kuo nors susidomėjusį, o atgal atlenktos ausys – pyktį, baimę, nepasitenkinimą.

Atviros vietos. Kadangi gamtoje arkliai turėjo patys susirasti maisto, o jo ieškodavo nukeliaudavo labai toli ir dabar geriau jaučiasi neuždaryti, turėdami vietos judėti. Todėl stovėjimas arklidėje nejudant yra gan žalingas tokiam gyvūnui, kuriam reikia kiek galima daugiau judėti.

Atmintis. Puiki arklio įgimta atmintis gali būti panaudota jį mokant. Jei arklys yra skatinamas ar baudžiamas tinkamu metu, jis prisimins ryšį tarp šių dviejų dalykų.

Taigi, už laukinį pasaulį nerasime nieko nuostabiau, nieko gražiau, nieko natūraliau. Žmonių prijaukintas žirgas visada bus laukinis, nes jo siela visada priklausys gamtai, kuri jį ir sutvėrė. Saugokime gamtą, ir tai, kas joje dar liko!

Živilė Gibiežaitė – Bagdonienė