Laisvalaikis gamtoje konkursui "Vasara su Happeak"

      Laikas praleistas gamtoje yra pats smagiausias. Kaip gerai, kad jau vasara ir gamta megautis galime nuo ryto iki vakaro. Mat mes gyvename tokioje vietoje, kad tik isejus is namu jau esi gamtoje ir jos toli ieskot nereikia- gamtoje mes gyvenam. Todel ypac vasara, net ir niekur nevykstant is namu, niekada is vaiku neisgirstu klausimo : ,,O ka veikti?,, Toks klausimas jiems net nekyla, nes diena pilna veiklos.

         Jau nuo pat ryto mus pasveikina pauksteliu balsai. Klausaisi ju tylumoje ir galvoji : kaip gera gyvent nuosalioje vietoje, kur nera jokio triuksmo- vienintelis triuksmas tik tas, kuri sukeliam patys zaisdami, isdykaudami.

         Musu kieme kas diena nenuilsdami dirba dviraciai, kuriais vaikai ismaiso visus aplinkinius keliukus. Juk taip smagu vaziuoti,o vaziuojant ir linksma daina traukti.

       Netoliese turim tvenkini, kuri vaikai vadina Varlynu. Tai labai grazi, jauki vieta, kurioje gera prisest medziu pavesyje tiesiog pailseti ir pasiklausyti varliu choro(del ko ir buvo si vieta praminta Varlynu) O nusivezus zaidimu palapine, ten smagu dar ir padukti, prisigalvojant visokiausiu nuotykiu- kas tikrai visai paprasta, nes mano penketukui mintys, idejos uzplusta savaime ir issirutulioja i smagu zaidima.

     Smagu ne tik vaikams, bet ir musu augintinei Daelimai :)

Pavargus nuo nuotykiu metas ir pasistiprinti. Iskylos juk smagu ir maziems, ir dideliems.

   Atsigaivinus vaisiais, dar norisi pazaisti judriuosius zaidimus.

O kai jegos issenka ir dviraciai grizta i garaza, gera atsisest ant supyniu ir linksmai pasisupti-aukstai iki pat dangaus, arba letai, ilsintis ir prisimenant  dienos akimirkas gamtoje .

Arba ikristi i hamaka ir ten pailseti apie nieka negalvojant.

   O kai tetis gali, nesvarbu, kada, net atrodo kai ir jau jegu nera, staiga jos sugrizta- zaisti su teciu skuba visi.

Nors tai ir kasdienybe, laikas gamtoje vis tiek labai smagus.

Savaitgaliais gamta prie namu keicia pasivaiksciojimas su seima parke. Nieko ypatingo - tiesiog buvimas visiems drauge kartu - ir tos akimirkos pacios ypatingiausios.

Leisti upelyje laiveli, stebint kaip jis nuplaukia toli toli.

Arba taskytis upelio vandeniu ir juoktis iki soties is smagumo

Pusti ir gaudyti muilo burbulus, nesamus lengvo vasaros vejo

Arba tiesiog isgriuti zoleje ir megautis, kad esame kartu, pamirsus visus kasdienybes rupescius. Dziaugtis sioaakimirka cia ir dabar.

Ir suprasti, kokie mes esam laimingi, patys laimingiausi sioje zemeje - mes gamtos vaikai ir septynios mylincios sirdys .