Laiškas Kalėdų seneliui

"Mielasis Kalėdų seneli,
prašau per šias Kalėdas padovanoti:
džiunglių kavinę,
kiaušinį su ragu,
triušį su maisteliu,
lovytę, kuri pasiverčia vežimėliu."

Dar Urtė norėjo padėkoti už gražius praėjusius metus ir pasisakyti, kad labai stengėsi gražiai elgtis.  Tik viskas netilpo į vieną lapą, o ant kitos lapo pusės dar būtinai turėjo būti piešinys. Žodžiu, kaip visad, Urtė turėjo tvirtą nuomonę, kaip turi būti rašomas laiškas Kalėdų seneliui :)!

- Urte, kaip manai, keturios dovanos vienam vaikui gal šiek tiek daugoka? - teiraujuosi savo penkiametės.
- Nebūtinai čia aš viską tikiuosi gauti, bet truputį tikiuosi! - paaiškina mažoji.
- O tai gal Kalėdų seneliui bus sunkoka tiek dovanų patempti?
- Mama, taigi jį stebuklingi elniai veža ir nykštukai jam padeda!
- O tai kas čia per žaislai? - teiraujuosi, mat nenutuokiu nei kas tas kiaušinis, nei kas ta lovytė ir visa kita man negirdėta nematyta.
- Visokie, kur per reklamą rodo. O lovytę tai pati sugalvojau!
- O tai gal nebūna tokių lovyčių?
- Tai nieko, Kalėdų senelis viską gali pagaminti, ką tik vaikai sugalvoja. Jis gi stebuklingas! Jis žaislų neperka, jis viską gamina savo dirbtuvėse.

Nutariau čia ir užbaigti mūsų pokalbį, o tai Urtė dar būtų sugalvojusi, kad elnių padedamas Kalėdų senelis ir į mėnulį ją nuskraidinti gali :). 

- Tiesa, Urte, gal įsivaizduoji, ko Elzytė norėtų dovanų per pirmąsias savo Kalėdas?
- Žinau! Kramtuko!
- Puiki mintis! O gal dar kažko?
- Ne, jai nieko daugiau nebereikia.
- Mm...

O kaip jūs tvarkotės su dideliais vaikų norais bei saiku, dovanojant jiems žaislus? Ar padedate jiems tikėti stebuklais? Kiek daug jiems leidžiate svajoti? 

P.S. Prieš pora metų po eglute Urtė svajojo rasti tiesiog čiulpinukų ?...