Laimė būti laimingu, bei būti santarvėje su savimi...
Taip norėčiau pradėti šį įrašą. Mūsų šeima šį mėnesį, kaip niekada gardžiavosi gyvenimo pateiktais prieskoniais, kuriame buvo druskos, pipirų, cukraus, aštrios paprikos, acto, šokolado, migdolų.... Visko buvo... Bet jų paragavus, gyvenimo tortas tampa dieviško skonio. Dar ir požiūrio sąvoka pradeda naujai formuotis.
Vis dar džiaugiamės savo sniego rūmais.
Kaip niekad daug vaikščiojome.
Namai kvepėjo kepiniais ir atrastais naujais skoniais.
Mokinių atostogos praskriejo su įdomia knyga iš MK.
Labai rekomenduojame!
Atradome bananų kepimą su žievele, tuomet nebaisu, kad apsvils.
O dar kiek buvo įvairiausių nuotolinių dirbtuvėlių, paskaitėlių, pamokėlių! Vaikas gamino, siuvo, nėrė, gamino papuošalus, augino druskos kristalus ir vaikščiojo po Italiją, Prancūziją ar JAV. Buvo tiek daug visko, kad mėnuo lyg diena praskriejo, palikdamas neišdildomų įspūdžių. Paslapčia svajojame tą patį pakartoti.... Žinome, to jau nebus... Bet bus kitų atradimų, kuriais kito mėnesio gale galėsiu džiaugtis ir vėl aprašyti džiaugsmo pliūpsnius.
Jūs ir jūsų darbai - tikrai nuostabu! Puikiausi geros nuotaikos vitaminai!!!
Tikrai taip
Labai grazu į jus žiūrėti ??
Tikrai taip Gintare. Laimė mokėti būti laimingu???
Gražu žiūrėt į jūsų laimingas akimirkas