Surasti laiko sau – iššūkis ar smulkmena?
Laiko sau aš neieškau. Aš jį turiu. Galiu atsiriboti nuo klegesio ir neuždarius durų.
Ačiū tėčiui, diedukui, broliui, draugui, pietų miegui, televizoriui, obuoliui, duoniukams, kiemui, knygai, naujam žaislui, puodų stalčiui, netgi ledams... Ačiū, mano laiko sargams.
Geriausias laikas sau, kaip ir ši valanda. Sėdžiu po pavasarėjantį rytą šviečiančiu stoglangiu ir RAŠAU.
O ta valanda, kai užvakar buvau kine (ir net ne animaciniame) su draugėmis man buvo ne žūtbūtinis naujo vėjo gurkšnis, ne laimė - oj, kaip gerai, kad ištrūkau, o tiesiog dar viena laimės valanda sau. Tik truputį nekasdieniška.
Taip paprasta.. aišku.. kasdieniška ir.. stebuklinga 😀