Kūdikio pamąstymai

Kaip sunku kartais suprasti kūdikius, ko jie nori, ar verkia dėl to, kad šlapia, ar valgyt nori, ar skauda...O kaip visa tai atrodo kūdikio akimis?

"Kas per kvaila liaudis aplink mane gyvena?! Jau 20 dienų negalim susikalbėti. Štai vakar, pavyzdžiui... Apsisiusiojau – visa nugara šlapia. Naktį rėkiu jiems, kad man nekomfortiška taip gulėti, o jie... Taip manęs nemyli, kad apsidirbusiai vietoj sausų sauskelnių po užpakaliu, čiulptuką burnon kiša. Nuo jo sausiau juk nepasidaro...

Suprantama, aš jį išspjoviau. Aiškinu jiems toliau apie šlapias kelnes. Nesupranta... APSISYSIOJAU AŠ!!! – rėkiu jiems. Jokio rezultato. Beje, o ar tikrai aš mergytė? Pasijudinau sauskelnėse, Ufff, palengvėjo. Moteriškė. Tikra. O čia kas per veidas apsimiegojęs išlindo? Koks, po galais, „Valgyt ji nori"??? Šlapia man! Gal tyliai kalbu? Reikia pamėginti garsiau...

Na, štai – jau du apsimiegoję veidai. Bando suprasti. Ne, jie tikrai – arba arabai, arba mongolai. Kas čia per uti-puti? Lietuviškai jiems aiškinu – sauskelnes pakeiskit... Ne, nu tu tik pažvelk – vėl čiulptuką įkišo... Blin, užaugsiu – pakaišios jie man... Opa, viena protinga atsirado. Sako, sauskelnes reikia pačiupinėti. Tai čiupinėk gi greičiau – akys ant kaktos išsivers... Aha, aš buvau teisi. Išsivertė.

Ėėėė... pala pala, tu ką, nurenginėsi mane dabar? O sauskelnių keitimo technologijos nenurengiant dar nesugalvojo? Tiek to, bala jūsų nematė, nuoginkit. Brrr... Vėsoka. Aprenkit greičiau. Ei, klounai, ką ten apžiūrinėjate??? A? Grožitės? Na, gerai, grožėkitės. Visgi šiltos sauskelnės – geras daiktas. Ko tai valgyt užsimaniau.

Valgyt noriu!!!! Blin, atsiuntė man Dievas šitus stabdžius... Koks po perkūnais – „Vėl apsidirbo"?!!! Kuo sysioti??? Kartoju skiemenimis ir dar garsiau –nė-ra kuo!!! Stop stop, kuriems galams sauskelnes nuiminėji, aš gi ką tik apšilau tiktai. Ko nustebus tokia? Tuščia ten? Taigi taigi!! O valgyt kaip norisi, vaje tau...

O! Vėl ta protinga sako – gal pamaitinti ją? Šaunuolė. Tikrai protinga. Skiriu vyresniąja. Girdžiu, ta, kur protinga, tam, kuris kvailas, sako – tą padaryk, aną, šitą... Taip, viskas gerai, nesuklydau dėl jos. Ji čia svarbiausia.

Čept čept... mmmmm... skanumėlis... Kažko tai miegas apėmė... Nusnausti gal, ar ką? Čiulptuką duok. Kam sakau – čiulptukas, kad man būtų!! Čiulptuką, čiulptuką! O! Netgi tas kvailesnis jau suprato. Vystosi liaudis ir tai džiugina. Rytoj atsikelsiu – toliau auklėsiu... Hrrrr... "