Krisliuko nuomonių kertelė: Be nuomonės (arba) atostogos kaime

Kelias savaites (su savaitgalio pertraukomis) ilsėjomės pas senelius kaime. Jeigu Panevėžį apskritai būtų galima pavadinti kaimu. Bet kai laiką dažniausiai leidome senelių sode, tai ir tas jausmas visai ne miesto buvo.

Dar kaip tyčia ilgąjį karštąjį savaitgalį susirgo Fausta, tris dienas ir naktis temperatūra kilo virš 39 laipsnių. Tad nieko nelaukę sekmadienį važiavom į Baltijos Amerikos kliniką pasidaryti tyrimų. Nenorėjau laukti iki antradienio, kol pateksim pas savo gydytoją. Išsiaiškinom, kad Faustai tiesiog virusas ir grįžom namo gydytis.

Džiaugiuosi, kad Vilniuje yra tokia klinika, kuri dirba be išeiginių ir, esant reikalui, priima visą parą. Kad nereikia vilktis į ligoninę ir ten gadintis sau nervų.

Pirmadienį buvom suplanavę važiuoti pas senelius. Abejojau, ar vykti su sergančia Fausta, ar palaukti kol pasveiks. Surizikavau. Ir turbūt gerai padariau, nes senelių namų sienos, sodo aplinka ir baseinas visiškai išgydė Faustą.

Niekaip negalėjau jos ištraukti iš baseino. Aišku, į jį pliuškentis lipo jau neturėdama temperatūros. Berniukų lūpos buvo net mėlynos nuo maudynių, o Faustos – lyg niekur nieko.

Vaikai ne tik pliuškenosi ir gaudė oro vonias, dar važinėjosi dviračiais, skynė uogas, gėles, laistė sodo ir daržo augalus.

O aš supratau, kad auginu būsimą floristą. Vienintelis iš trijų vaikų – Kasparas, labai myli gėles.

Man visada jų priskina ir padovanoja. O nuvažiavęs į sodą, kaskart padaro nuostabias gėlių kompozicijas. Labai džiaugiuosi, kad seneliai leidžia skinti bet kurias sode žydinčias gėles.

Seneliai sako, kad taip pamerktos gėlytės išsilaiko apie dvi savaites ir vis džiugina jų akis.

Laikas, praleistas pas senelius, nuostabus. O dar kai netikėtas lietus iš dangaus pasipila, jausmas turėtų būti nepakartojamas.

Iki kito karto.

K.