Krisliuko nuomonių kertelė: Aplankėme Dūkštos pažintinį pėsčiųjų taką

Sveikos gyvos. Sąžinė graužia, kad vis neparašau, bet negaliu prisiversti. Tie siaubingi karščiai mane alina kaip kokią žuvį, išmestą ant kranto. Nieko negaliu daryt, tik žiopčioju šalia pasidėjusi vandens bidoną. Ir jau laukiu rudens, siaubingai jo laukiu. Pasiilgau vėsos, pasiilgau lietaus, pasiilgau normalaus miego naktį, pasiilgau savo striukės ir rudeninių batų. Bet dabar ne apie tai...

Praėjusį sekmadienį, kai nenormalūs karščiai dar tik stukseno į nugaras, su draugais ir vaikų būriu išsiruošėm aplankyti Dūkštos pažintinį pėsčiųjų taką. Galbūt kažkuri iš mamyčių jau buvo aprašiusi šį taką, atsiprašau, nepastebėjau, bet noriu aprašyti savo įspūdžius.

Taigi Dūkštos pažintinis takas yra įsikūręs maždaug 25 km nuo Vilniaus važiuojant auto magistrale Vilnius–Kaunas. Jo ilgis yra 5 km.

Buvo baimių, kad vaikai neįveiks trasos, bet mano nuostabai, jie puikiausiai nugalėjo visas kliūtis. Tiesa, kai kur reikėjo juos panešti, bet didžiąją  kelio dalį ėjo patys. Puikiai veikė Beno krikštatėvio sumąstyti paskatinimai įveikus tam tikrą atstumą. Vaikai žinojo, kad užlipę į statų kalną ar nuėję pusę kelio, gaus kažkokį prizą.

Pradėjome nuo Karmazinų piliakalnio ir atodangos. Rašoma, kad šis piliakalnis puikiai saugojo nuo priešų, o vėliau tapo aukojimo vieta – šventviete. Pakėlus akis į viršų, nedidelę aukojimo vietą ratu supa medžių šakų vainikai. Įspūdinga...

Nuo piliakalnio takas veda Karmazinų atodangos link. Būtinai reikia apsiauti patogia avalyne neslidžiu padu, nes tenka lipti ne į vieną kalną ir leistis žemyn.

Neilgai trukus priėjome Didįjį Dūkštos akmenį, kuris turi savo istoriją. Užsimanėme įsiamžinti. 

Gamta aplink labai graži. Takas įrengtas šalia sraunaus Dūkštos upelio. Taip ir knietėjo įmerkti į vandenį kojas. Sako, kad pavasarį per potvynį šis upelis primena gana rimtą kalnų upę. Įdomu būtų pamatyti. Kai kur net pereiti per tiltą neįmanoma, tiek upė būna patvinusi.

Dar šiek tiek paėjus atsiveria gražus Dūkštos atodangos vaizdas. Vis tik graži ta mūsų Lietuva.

Pamatėme ir kadaise veikusį Bradeliškių vandens malūną.

Įveikę pusę trasos sustojome ant Bradeliškių piliakalnio. Norėjome ramiai papiknikauti, bet kaitri saulė nuvijo mus ieškoti vėsesnio kampelio.

Ją radome aplankę Signatarų ąžuolyną ir užlipę į įrengtą poilsio vietą. Einant pro rugių laukus žvyrkelyje pasimaišė kirstukas, kuris vis taikėsi užlipti Faustai ant kojos. Labai norėdama galėjau jį ir paglostyt, ir į kišenę įsidėt, be galo drąsus kirstukas pasitaikė.

Atsipūtę ir pasistiprinę valandėlę keliavom atgal.

Jau buvo lengviau, nes dažniausiai teko leistis trasa žemyn.

Aptikome nuostabų šventąjį Daubų ąžuolą. Aplink jį įrengti suoliukai, ant kurių galima šiek tiek pailsinti kojas.

Vaikus supažindinome su ąžuolo vaisiais.

Štai tokiu naujai įrengtu tiltu per Dūkštos upelį grįžome į pradinę žygio vietą.

Būtinai aplankykit Dūkštos pažintinį taką. Trasa nėra sudėtinga keliaujant su vaikais. Neskubėdami apsidairydami kelią įveiksite maždaug per tris valandas. Kai kur įrengti suoliukai ir pavėsinės, nedidelės poilsio vietos, kur galėsite prisėsti ir atsipūsti. O gamtos vaizdai dar ilgai šmėžuos atmintyje.

K.