Knyga ''Mažė. Pasauliui žinoma kaip madame Tussaud''

Knyga ''Mažė. Pasauliui žinoma kaip madame Tussaud''

30. Jul 23:20 irmantaite irmantaite

Dramaturgas, rašytojas ir iliustruotojas Edward Carey romaną ''Mažė" rašė net 15 metų. Londone, garsiajame Madame Tussauds vaškinių figūrų muziejuje, jis saugojo eksponatus nuo smalsuolių prisilietimų. ir rašė knygą, kurioje pavyko suderinti keistus personažus ir ne mažiau keistus savo piešinius (kai kurie iš tiesų šiurpūs). Kaip pats autorius teigia: ''rašymas nepiešiant arba piešimas nerašant manęs nedomintų''.

''Mažė" - tai istorija apie nedidelio ūgio, bet labai tvirto charakterio našlaitę šveicarę Marie Grosholtz-Madame Tussauds. Ši moteris gyveno vienu iš įdomiausių ir labiausiai šiurpinančių istorijos laikotarpių, pažinojo ir tauriausias asmenybes, ir didžiausius nusikaltėlius. Tam tikra prasme ji ir pati buvo istorija, o kartu – ir istorijos kolekcininkė.

''Anė Mari Grosholc, mažutė, neišvaizdi, keistokų veido bruožų mergaitė, net ir suaugusi liko nedidukė, tad ją vadino tiesiog Maže. Vargu ar kas tikėjosi, kad ji taps didingos istorijos dalimi. Vargu ar kas tikėjosi, kad apskritai išgyvens. Neteko tėvų vos 7-erių, augo pas ekscentrišką daktarą Filipą Kurcijų, kuris Berno ligoninei medicinos tikslais iš vaško liejo įvairias žmogaus kūno dalis. Mažė tapo jo padėjėja ir greitai perprato šį subtilų amatą. 

Pirmąją vaškinę galvą Mažė išliejo Paryžiuje. Netrukus garsas apie makabrišką kolekciją, kurią sudarė žymiausių to meto filosofų, rašytojų ir žudikų vaškinės galvos, plačiai pasklido po Prancūzijos sostinę ir net pasiekė Versalio rūmus. Mažė savo akimis regėjo karaliaus dvaro prabangą ir varguomenės skurdą, matė kruviną revoliuciją, o kai jai pristatydavo nukirsdintų karališkosios šeimos narių ir revoliucionierių galvas, liejo jas iš vaško. Išskirtinis amatas padėjo išvengti giljotinos. Vėliau dėl šviesesnės ateities nustekentą Paryžių iškeitė į prašmatnų Londoną. Beikerio gatvėje įkūrusi Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejų sulaukė didžiulės šlovės''.

Puiki knyga ne tik viršeliu, bet ir turiniu. Ir tų 500 puslapių visai ne per daug. Man dar norėjosi daugiau sužinoti apie jos gyvenimą Londone, bet tokia autoriaus valia: parašyta  tiek kiek parašyta.