KITOKS ZOOLOGIJOS SODAS...

Vasara - tai jau savaime skamba viliojamai. Kai kam tai atostogų metas, kai kam ne...Bet kokiu atveju tai metų laikas atnešantis daugiausiai įspūdžių. Juk vasara - tai maudynės, pasivaikščiojimai gamtoje, iškylos ir turistavimai gamtoje, kelionės, taip pat mėgavimasis šviežiomis uogomis, vaisiais ir daržovėmis. Tai metas pilnas spalvų, skonių, kvapų ir pojūčių…

Mes vasaros įspūdžius klijuojame iš nedidelių gabalėlių į didelę mozaiką. Kiekvienas toks atskiras gabalėlis suteikia mums tikrai gerų emocijų.

Štai toks mozaikos gabalėlis buvo ir kelionė į Trakėnų zoo parką.

Šis parkas įsikūręs tikrai senokai - 2008 metais, tad  net pati stebiuosi, kad mes jame dar nesilankėme. O gal ir gerai, nebūtume dabar patyrę tikrai smagių akimirkų.

Šis mini zoo sodas įsikūręs netoli Kalvarijos. Labai nesunku rasti, nes važiuojant keliu Kalvarija - Lenkija visai nedaug reikia pasukti į šoną.

Tikėjomės pamatyti nedidelį parkelį, bet jis, galėčiau sakyti, yra milžiniškas. Gyvūnai turi daug erdvės, jų aptvarai tikrai labai dideli.

Nematėme informacijos, kad gyvūnus  galima šerti,, bet pamatę, kad žmonės grįžta su tuščiais kibirėliais, pasiklausėme. Tikrai taip, kibirėlis, prikrautas batonų riekelių,  kainuoja vieną eurą. Tad susimokėję už du kibirėlius ir įsigiję bilietus  patraukiame link gyvūnų aptvarų. Pirmiausiai pamatome tigrus, beždžiones, vilkus. Radome ir karališkųjų liūtų narvą

Toliau sekė daugybė ožkų, avių, ponių, lamų, alpakų, elnių, buivolų, kupranugarių, stirnų, zebrų, stručių aptvarų. Bevaikščiodami net liovėmės skaityti jų rūšis ir pavadinimus. Mėgavomės tuo, kad gyvūnai labai jaukūs, eina prie tvorų ir ėda iš rankų. Gal kas nors prieštaraus, pasakys, kad jie išbadėję ir neprižiūrėti...

Viena nepamirštama akimirka Airidui buvo ta, kad galėjo pažaisti su tigriukais. Tai mergytės Karamelė ir Vanilė, dar labai mažutės, ir pasak Airido toookios švelnios ….Be abejo šis malonumas kainuoja gana nepigiai: 10 eurų. Kadangi mūsų kompanijoje buvo tik vienas vaikas, o be to tokio amžiaus, kai jau nebereikia šalia suaugusiojo, , tai tas 10 nepasirodė daug. Nes kiek žmonių, iš tiek tą dešimtinę reikėtų dauginti…

Nebuvom matę tokių  ponių. Tai škotiški poniai, nerealiai maži, atrodo kaip iššokę iš pasakų knygelės.

O štai šie aviukai patys noriai nusprendė su mumis nusifotografuoti. Nemokamai... Prisiartinus prie jų aptvaro ėmė vienas po kito lįsti pro tvoros apačią. Kai kas net sucipo iš džiaugsmo. Iš pradžių reakcija buvo tokia, ėmėme fotografuoti...Paskui glostyti ir pozuoti…

Radome ir vaikų žaidimų aikštelę, su suoliukais, sūpynėmis, net smėlio dėže pilna smėlio žaislų. Bet nei vienas mūsų “mažylis” nesusigundė joje pažaisti, tad ir nuotraukos nėra…

Šis zoo parkas mums patiko, net labai. Lyginant su Kauno ir Klaipėdos, šiam mes duodame daugiausiai balų.Nepaisant to, kad Kaunui nėra ko lygintis žvėrių įvairove. Bet kartais mažiau, bet kokybiškiau ima viršų.
Tokiam mūsų sprendimui daugiausiai įtakos turėjo tai , kad gyvūnai nesuspausti, jiems daug erdvės. Tarp aptvarų nemaži tarpai, tai ir to nemalonaus kvapo beveik nėra.Na ir be abejo, tas prisilietimas prie gyvūnėlio, kad ir paprasčiausio aviuko,  nepakartojamas. Aišku gal tai aktualu tik tiems, kas myli gyvūnus.
Nežiūrėjome į laikrodį, bet užtrukome tikrai netrumpai. Niekur neskubėjome, tad prie kiekvieno aptvaro stoviniuodavom, Airidas norėjo, kad gardus kąsnelis tektų ne tik patiems drąsiausiems, bet ir tiems, kurie stoviniuodavo nuošalyje. Ši mūsų išvyka patiko tikrai visiems, nesvarbu kiek kuriam metų...