Ketvirtadienis - mažasis penktadienis

Labas rytas, mamytės, kaip praėjo naktis? :)

Savaitė jau įpusėjo ir eina į pabaigą. Kažkaip labai greitai laikas bėga. Atrodo, dar tik pirmadienis buvo... Jūs kartais susimąstote apie laiko tėkmę? Ar mokate sustabdyti laiką ir viską apgalvoti, kas buvo ir kas dar bus?

Pavyzdžiui, aš stebiuosi, kaip taip greitai praėjo pirmieji mano mažylės metai. Atrodo, ji visai neseniai buvo tokia mažutė, o dabar jau bando dėlioti pirmuosius žingsnelius. Ir žinau, kad lygiai taip pat pralėks antri, treti, visi kiti metai.

Prisipažinsiu, jog aš visiškai nemoku džiaugtis mažais dalykais. Galbūt tame ir yra bėda? Šiuolaikiniai žmonės visur lekia, skuba nematydami net savęs, o po to stebisi, kaip greitai atėjo pavasaris, pradėjo kristi rudeniniai lapai... Bet iškyla klausimas: ar dėl to skubėjimo kalti mes patys? Manau, ne. Tai tiesiog yra šio, technologijų amžiaus, liga. 

Ką manote jūs? 

                                                                        Linksmo pasišnekučiavimo! :)