Tikrai ypatinga vieta šis kalnas- niekas nežino tiksliai, kodėl čia žmonės pradėjo statyti kryžius. Ir juos vis dar stato. Ir ne tik iš Lietuvos, bet iš viso pasaulio.
Pasak legendos, vieno žmogaus dukra sunkiai susirgo ir jau nebuvo gydytojo, galinčio padėti jai pasveikti. Ir vieną naktį tam žmogui prisisapnavo, kad jei jis pats padarysiąs kryžių ir jį pastatysiąs ant kalno, dukra pasveiksianti.
Žmogelis, nieko nelaukęs ėmė gaminti kryžių ir netrukus iškeliavo jo pastatyti. O grįžęs rado savo dukrą sveikut sveikutėlę! Greitai pasklido gandas apie tokį stebuklą ir kryžių ant to kalno ėmė vis daugėti.
Na, o pasak teisybės, tame kalne palaidoti keli 1863 m. sukilimo dalyviai ir jiems pastatyti kryžiai. Nuo to laiko imta statyti šalia kitus kryžius, simbolizuojančius tikėjimą, laisvę, savotišką pasipriešinimą svetimai valdžiai, taip pat prašant sveikatos, palaimos ar išreiškiant dėkingumą. Taip tų kryžių vis daugėjo ir daugėjo. Ir 2007 jų suskaičiuota apie 200 tūkstančių. Įdomu, kiek jų galėtų būti dabar? Manau, kad gal panašus skaičius- nes maži kryželiai, veikiami oro sąlygų suyra gan greitai.
Šiandien kalnas yra lankomas piligrimų, nes ši vieta įtraukta į Jono Pauliaus II piligrimystės kelią. Restauruota koplytėlė, kurioje mišias laikė šis popiežius, kai lankėsi Lietuvoje 1993 m. Šalia kalno veikia pranciškonų vienuolynas. Na o liepos mėnesais prie kalno vyksta didžiuliai atlaidai (tik neradau informacijos, ar jie vyks šiemet, nes dėl karantino daug kas pasikeitė).
