Gyvenimas su vaikais neišvengiamai įsuka į buities verpetą. Valyti, šveisti, rinkti... Tik klausimas, kaip į visa tai pažvelgsime?
Nenuostabu, kad dažnai jaučiamės pavargę nuo nesibaigiančio tvarkymosi - žiūrėk, nuvalei stalą, o tavo mažasis spirgas savo lipniais pirštukais nuo ką tik sukirsto patiekalo jau "nudailina" sieną. Ir begalė panašių atvejų. O kur dar kiti įsipareigojimai ir reikalai...
Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kaip į viską reikia stengtis žvelgti paprasčiau. Nenuvalytos dulkės - na ir kas? Jos palauks. O kiekviena akimirka su vaiku nelaukia. Kiekviena jų - neįkainojama.
Vaikui dėmesys ir meilė svarbūs kaip oras. Verta visada sau tai priminti, kai jaučiame, kaip žūsta mūsų nervų ląstelės ir kad tuoj "sprogsime". Apkabinkime savo vaiką, skirkite savo dėmesio ir švelnumo. Visada galime įtraukti jį į bendrą tvarkymosi procesą! Mažasis pilietis (-ė) bus labai patenkintas (-a) ir jausis įvertintas (-a)
