Kuris iš mūsų nėra patyręs, ką reiškia, kai iš nuovargio lipte limpa akys, bet užmigti negali. Nors ir tūkstančius avių mintyse suskaičiuotum?
Kaip teigia gydytoja psichiatrė Nijolė Bučelytė, miegą trikdo daugybė dalykų, tačiau didžiausią žalą jam daro nuolatinis laiko „stumdymas“ pirmyn ir atgal, kitaip tariant, vasaros laiko keitimas į žiemos ir atvirkščiai. „Paskutinįjį kovo ir spalio savaitgalį persukus valandą į priekį arba atgal, keičiasi įprastas žmonių darbo ir poilsio režimas, biologinis laikas nebesutampa su astronominiu.
Žmonėms sutrinka miegas, išryškėja depresija, kurios atvejų pavasarį ir rudenį ypač padaugėja, gali paūmėti net kai kurios ligos. Pakeitus laiką, pirmieji keli mėnesiai organizmui būna sunkiausi, ilgainiui, kai šis prie pokyčių jau kaip ir pripranta, prisiderina, vėl reikia į kurią nors pusę persukti valandą“, - tvirtina gydytoja.
Didžiausi kenkėjai
Anot N. Bučelytės, miegui įtakos turi ir liguista žmogaus būsena. Kai kurias ligas – nerimo sutrikimus, neurozes, depresiją, šizofreniją ir kitas – paprastai lydi nemiga, rečiau padidėjęs mieguistumas.
„Miegą dažnai sutrikdo pernelyg didelis nuovargis, stresas. Kad ir kaip tai skambėtų juokingai, bet labai pavargęs ar pervargęs žmogus dažnai visiškai negali užmigti. Miego kiekybę ir kokybę taip pat lemia tokie dalykai, kaip triukšmas, ypač ritminis (kai girdima ne muzika, bet ritmiškai dundantys mušamieji), šviesa, šalia esančių žmonių kalbėjimas, knarkimas, toje pačioje patalpoje veikiantis televizorius arba kompiuteris. Pastarųjų priežasčių ne visada įmanoma išvengti, tačiau jos dažniau neigiamai veikia jautresnius asmenis ir nebūtinai kiekvieną naktį“, - pasakoja gydytoja.
Alkoholis, kava, rūkymas, persivalgymas ar priešingai ėjimas miegoti tuščiu skrandžiu, pasak psichiatrės, žmones veikia skirtingai: vienus slopina, kiti, atvirkščiai, tampa gerokai aktyvesni nei paprastai.
Kalbant apie maisto įtaką miegui, paskutinį kartą valgyti rekomenduojama iki nakties poilsio likus maždaug 2-3 valandoms. „Miegui taip pat kenkia šaltis, itin didelis karštis, nepatogi lova, svetima miegojimo vieta, nepatogi padėtis – kiekvienas žmogus turi jam įprastą miegojimo pozą, kurioje užmiega greičiausiai ir miega ramiausiai“, - pasakoja N.Bučelytė.
Gydytoja priduria, jog miego kiekybei ir kokybei įtakos gali turėti ir nuolatinis artimo sunkiai sergančio žmogaus slaugymas, kai reikia dažnai keltis padėti ligoniui, kai įtampa neatslūgsta nei dieną, nei naktį. Ši veikla itin sunki tiek fiziškai, tiek emociškai, ji gali išprovokuoti įvairių sveikatos sutrikimų. Tokiais atvejais labai dažnai ligonius slaugantiems žmonėms nustatomas „perdegimo“ sindromas, pasitaiko depresijos, įtampos, nerimo būsenų, kurios lydi visą slaugymo laiką ir net po to. „Būtina nepamiršti ir tokių nemigos priežasčių, kaip nemėgstamas darbas, konkurenciniai santykiai su kolegomis, nuolatinis skubėjimas, baimė prarasti pragyvenimo šaltinį. Nuo pastarųjų vaistų, deja, nėra“, - teigia N. Bučelytė.
Nuo pasivaikščiojimo prieš miegą iki žolelių
Kada dėl prasto miego, kai naktį nuolat pabundama, kai apskritai sunku užmigti, verta susirūpinti? N. Bučelytės tvirtinimu, jei žmogus nekokybiškai miega parą ar dvi, panikuoti dėl to dar nereikėtų. Kas kita, jei minėti miego sutrikimai vargina porą savaičių, ilgesnį laiko tarpą. Tuomet organizmas gali kaip reikiant išsekti, gresia rimtesnės ligos.
Kartais, norint sureguliuoti miegą, atsikratyti nemigos, gali kurį laiką tekti vartoti vaistų. „Būtina atminti, kad nemigos gydymas – tai ne saviveikla. Prieš imantis kokių nors veiksmų ar priemonių, būtina pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Jis geriausiai įvertins sveikatos būklę, miego kokybę, jei bus reikalingi medikamentai, paskirs tinkamiausią dozę“, - teigia psichiatrė.
