Kam reikalingi meilužiai?

Sveikos pasiilgtos, po antrojo MK gimtadienio jau „atsigavusios“ mamos. Sugrįžau :) Po puikiai išlaikytos sesijos, po šiokių tokių atostogų nuo kompiuterio, su dideliais Gustytės pasiekimais aš ir vėl čia.

Pirmiausia, norėčiau pasidžiaugti savo dukryte, ji jau moka man įsikibusi į rankas vaikščioti, tai vis keliaujam ir keliaujam iš kambario į kambarį, nes sėdėti merginai jau tikriausiai nusibodo. :) Tai va tiek, o dabar prie diskusijos.

Situacijos nepasakosiu, bet vis galvojau ir galvojau iš to neturėjimo ką veikti (pastaruoju metu man „genialios“ mintys kyla plaunant indus) ir juokiuosi pati iš savo minčių (vat iki ko priveda nieko neveikimas ). Taigi, įdomu, kodėl vedę vyrai ar ištekėjusios moterys turi meilužius? Faktas, kad kiekvienas atvejis yra individualus, bet gal yra kažkas bendro visiems atvejams?

Įdomu, kaip grįžus  po nuotykio pas žmoną ar vyrą namo sąžinė negraužia :) Ir ar tai taip lengva ilgai nuslėpti? Šeima, gyvenanti ne vienerius metus kartu, atrodom jau turi vienas kitą pažinti, bei iš elgesio spėti, kad kažkas ne taip. Na, tarkim, telefono slėpimas ar koks nors krūptelėjimas dėl kiekvienos sms žinutės, dažnas važiavimas žvejoti, ar pasisėdėjimas su draugėmis iki nakties. Na čia tik keletas situacijų, tikiu, kad jų yra įvairių ir daug.

Įdomu, ar lengva atleisti neištikimybę, ar sužinojus tokį faktą jau antros pusės daiktai lagaminuose būtų sudėti dar prieš pareinant jam ar jai į namus? Gal kam teko išgyventi kažką panašaus, arba galbūt ne viena aš susimąsčiau taip ir kaip elgčiausi tokiu atveju?

Giedrė