Dažnai girdžiu diskusijas, ar reikia vaikams sekti "pasakas" apie Kalėdų senelį, nykštukus, dantukų fėjas ir rožinius vienaragius. Vieni teigia, kad nereikia, kad paskui vaikai nusivilia ir nebetiki žmonėmis. Didžiąja dalimi visos tos pasakos tik padeda komercijai - stumti prekybon žaislus ir visokius niekučius. Ant kurių pasirašo ir vaikai ir jau suaugę, kurie jau žino, kad jų Kalėdų senelis gyvena jų piniginėse ir jam dovanų negamina Nykštukų fabrikas, jas reikia užsidirbti. O bet tačiau aš manau, kad tų pasakų reikia. Tai neatskiriama vaikystės dalis. Tas nuostabus metas, kai mes tikime stebuklais.
Pamenu, kai aš suvokiau, jog nėra to Kalėdų senelio, šiek tiek nuliūdau, bet traumos tikrai negavau. Viskas buvo natūralu, nemaniaų, kad mane apgavo ir nevaikščiojau įsižeidus. Pati jau pasiekiau tą ribą, kai "išaugau" iš tos pasakos, man jos tiesiog nebereikėjo. O mano galvelė tiesiog persiorientavo, kad dovanas perka tėvai...
Užtat aš puikiai prisimenu tą pasakos jausmą, tą laukimo momentą, kai visą vakarą vis žvilgčioju po eglute ir dairausi, kur gi tas Senelis. Net naktį einu patikrinti, o gal pavyks jį pamatyti. O ryte, taip ir nepamačiusi, bėgu vėl žiūrėti eglės ir nuoširdžiai stebiuosi, "na kaip jis taip spėjo?". Ir "mano laikais" tos komercijos bent jau mano šeimoje nebuvo. Aš negaudavau jokių "madingų" žaislų, aš net neturėjau madingų norų... džiaugdavausi radusi kartoninį "namelį" su Kalėdiniais saldainiais: voverytėmis, kanokorėžiais, Kalėdų seneliu iš šokolado. Ir to komplekto man užtekdavo ilgam. Ir ne saldainiuose buvo esmė... Džiugino pats faktas - kad senelis ir vėl sugebėjo ateiti nepastebėtas, kad nepamiršo manęs.
Todėl dabar visaip skatinu vaikus fantazuoti, tikėti. Tik dabar kažkodėl tai ne taip paprasta. Nelabai nori maniškis vyresnėlis tikėti, nors jam tik ketveri. Bet pernai taip nustebo radęs dovanų ir apgraužtų sausainukų lėkštę prie eglutės. Sausainių palikome specialiai - Seneliui pasivaišinti. Patys juos kepėme... ir tai mūsų Kalėdinis prisiminimas, tai ne apie dovanas, o apie laiką kartu ir apie magiją...
