Kalėdos artėja ir visi kaip pašėlę ieško dovanų. Ir ne tik sau po eglute, bet ir į darželių grupes. Nežinau, kokia situacija mokyklose, bet darželiuose dažnai visai grupei perkama ta pati dovana. Vardan šventos ramybės, kad niekas neapsiverktų ir nesusimuštų dėl dovanų. Mūsų grupė pirks knygeles ir manau, daug kur pasirenkamos būtent knygos, nes visi tėveliai nori paskatinti savo vaikučius mylėti knygas. Tačiau pasirinkimas toks platus, o ir skoniai, ir norai visų įvairūs, ir finansinės galimybės ne visų tėvelių vienodos, o kai kurios knygos tikrai kainuoja brangokai.
Ir visai atsitiktinai mano akį vieną dieną patraukė smagi spalvinga knygelė "Šiaušiukai". Jie pasirodė tokie mieli. Nebuvau dar girdėjusi nei apie pačius Šiaušiukus, nei apie jų autorių, ir tai nėra žinomos vaikiškų knygų leidyklos produktas. Pasiskaičiau aprašymą ir supratau, kad Šiaušiukai turi pas mus apsigyventi.
Apsigyveno. Ir dabar galiu drąsiai sakyti: Šiaušiukai turi gyventi kiekvienuose namuose. Kodėl?
Todėl, kad tai puiki edukacinė priemonė. Ne vaikams. Pirmiausia, tėvams. Ji moko bendrauti su vaiku. Ne tiesiog skaityti tekstą ir užsidėti varnelę - "vaikui paskaičiau", o būti su vaiku čia ir dabar ir kurti gyvą istoriją. Ji privers įjungti savo vaizduotę ir dialogo būdu kartu su vaiku kurti Šiaušiukų nuotykius. Knyga parašyta taip, kad joje nėra pasakojama jokia nuosekli istorija, kuri turėtų pradžią ir pabaigą, joje nebus ir jokio moralo ar pamokymo. Kaskart paėmus ją į rankas galima sukurti daugybę skirtingų pasakų ir vis atrasti kažką naujo.
Tėvai išlaisvins savo vidinį vaiką ir prisimins, ką reiškia matyti paprastus dalykus aplink save: lietaus lašą, gėlę, snaigę. Juk suaugę mes tai pamirštame. Gal dėl to ir su vaikais kartais sunku žaisti, nes mes jau nebematom to, ką mato jie, mes jų nebesuprantam. O jiems labai norisi, kad mes matytume, kad suprastume juos ir žaistume kartu.
Knyga padės lavinti ir vaikų vaizduotę, juk istorijas reikės kurti kartu. Ugdysime ir pastabumą detalėms, spalvoms.
Bet svarbiausia, Šiaušiukai padės mums kurti ryšį su vaikais. Tai tokie smagūs pūkuoti linksmi personažai, kurie gyvena mūmyse ir kurių mes nematom, bet jaučiam. Šiaušiukas - tai būsena, kai ne iš šio, ne iš to tau tiesiog pasidaro gera.
Ir tikrai, aš pati jau seniai nebejaučiau tų šiaušiukų... nors vaikas man visada primena: "mama, pažiūrėk, koks raudonas dangus", " mama, mėnulis eina su mumis į darželį", "mama, gėlytė!" - ir visame tame tiek nuostabos ir tyro džiaugsmo. Va jis, keturių metų ponaitis, puikiai moka pajausti tuos šiaušiukus. Gal todėl jis irgi iškart pamėgo knygelę, glostė tuos meilius ranka pieštus, spalvotus padarėlius puslapiuose. Laikydama tą knygą rankose, negalėjau nesišypsoti ir aš. Todėl negaila ir kitiems rekomenduoti :)
Jei norite ir niekas nesupyks, kad keliu nuorodą, galite užsukti į mano blogą, kuriame įkėliau video apie knygelę ir kaip mums sekėsi ją skaityti:
https://www.facebook.com/1864389350494952/posts/2442438226023392/
O ar jūs Kalėdoms planuojate pirkti knygeles? Gal irgi turite ką rekomenduoti?
Tikiuosi, kad ir jums patiks! Aš esu emocijų žmogus. Gal pati dar kiek iš vaikystės kažko "nedagavus"... 😀 pamačiau šią knygelę internete. Pažiūrėjau, paskaičiau. Tada pagalvojau, ai gana, daug knygų turime, lentynos lūžta, o mažieji ponai nėra dideli knygų mylėtojai. Bet tie Šiaušiukai niekaip neiškrito iš galvos. Vis grįždavau pasižiūrėt, kol galiausiai jie pas mane visgi atėjo 😀
Sudominote! Gal tikrai ir mums reikia šiaušiukų 😀