Kaip stiklainis virto...vaza

27. Sep 2012, 09:00

Jei savo vaikučiams jau leidžiate darbuotis su klijais, žirklutėmis (žinoma, su priežiūra) tai šis kantrus darbelis labai tiks.

Kadangi Kajukas sirguliuoja, tiksliau, sirguliuojam abu, tai darželin sūnus nekeliauja, taigi užsiimame namuose įvairia veikla. Ruduo pats metas rinkti gėrybes, tad jau prilipinom paveiksliukų iš lapų, pridarėm ežių iš kaštonų kevalų ir t.t.

Bet pamatę šios savaitės užduotėlę, „atradome“ ir kitus virtuvėje visuomet esančius dalykėlius, tokius kaip stiklainis. Taigi šiandien pas mus stiklainis virto - vaza! Taip, taip - dailia, piniginių lėšų nereikalaujančia, tik kantrybės – vazele.

Kajus jau įpratęs prie visokių užsiėmimų, tad nauja pasiūlyta veikla jam kaskart uždega kibirkštėlę ir sūnus su nekantrumu kimba į darbus.

Tad mums prireikė:

Kartono;

Lipalo;

Žirklių;

Stiklainio (geriausia be išlinkimų, tiesesnio).

Eiga:

Visų pirma, apsipiešiame stiklainiuką, tik maždaug vienu ar pusantro centimetro didesniu skersmeniu, kad turėtume pagrindą lipinti sienelėms.

Toliau susibraižome ir išsikerpame iš kartono štai tokias juosteles.

Jas susikarpome atitinkamo ilgio trumpesnėmis dalimis (mūsų ratukas susidėjo iš 8 dalių).

Ir kimbame į darbą!

Dedame stiklainiuką į vidurį skritulio ir klijuojame ratu dalis. Kita eilė skiriasi tuo, kad dedame ant apatinių dalių tarpo. Ir taip ratu, ratu iki pat viršaus (užtruko ilgokai, bet norimas rezultatas atpirko ištirpdytą kantrybę).

Na štai vaza paliekama džiūti, o mes keliaujame į rudeninį, vis dar žydintį kaip vasarą darželį ir prisiskiname gėliukių.

Atsakingai Kajus sumerkia gėlytes ir džiaugiamės baigtu rezultatu, vaikui džiaugsmo ligi dangaus, nes turės, ką parodyti po darbų savaitgalį grįžusiam tėčiui.

Tiek nedaug reikia, kad suartėtumėte su savo vaiku, bendra veikla, ugdomos charakterio savybės – tai vaikystė, kurią kurkime kartu. Jei vaikučiui nesiseka, padrąsinkime bandyti dar kartą, kol pavykus pačiam kažką padaryti - vaikas džiaugsis, kad jis padarė tai pats, pasitikės jumis.