Kaip pas mus atsirado pelėda Drūlija. Arba kas tos terapinės pasakos

Mūsų šeimoje dar prieš Kalėdas atsidaro nauja knygutė. Ir drąsiai galiu sakyti, kad kartu su ja atsidaro naujas šeimos narys- pelėda Drūlija! 

Knygą parašė Inga Narijauskienė, iliustravo Justė Maldžiūnaitė, išleido AB Spauda. Beje autorę pažįstu jau lygiai aštuonerius metus, mat prieš tiek metų su vyresnėliu pradėjome lankyti dainų ir pirštų žaidinimų būrelį "Mamų dainos", kurio mokytoja ir yra Inga Narijauskienė. "Mamų dainos" tebegyvuoja ir šiandien, kuriame savo žiniomis bei patirtimi Inga dalijasi su kitomis mamomis ir labai džiugu, kad išleido dar savo vaikams sektų pasakų knygutę, kurios temos aktualios visais laikais ir visiems vaikams/ tėvams!

Pati knygutė kiek kitokių pasakų knyga- terapinių pasakų. Jei neteko tokių girdėti, tai trumpai tariant, terapinės pasakos ne tik lavina atmintį, skatina mąstymą, turtina žodyną, skatina kūrybiškumą, bet dar ir netiesiogiai pamoko, kaip galima pasielgti kokioje nors situacijoje (pavyzdžiui, kaip susitvarkyti su dideliu pykčiu, kodėl svarbu daiktus pasidėti tvarkingai arba kodėl būtina valytis dantis). Tokios pasakos turi konkrečią paskirtį išmokyti vaiką pažinti save/ kitus, padėti tinkamai susitvarkyti su emocijomis, išugdyti kokį įprotį ar perduoti svarbią žinią.

Knygoje yra trys gana netrumpos pasakos. Prasideda ji autorės įžanga, kaip teisingai reikėtų skaityti terapines pasakas: 1.Visada kiekvieną pasaką pradėti nuo puslapio, kuriame vaikas perkeliamas iš "čia ir dabar" į pasakos pasaulį (pvz., Kartą seniai seniai... Už devynių jūrų ir devynių marių...). Šios knygos magiški žodžiai kiek kitokie

 2. Vieną pasaką skaityti daug kartų!! Mūsų keturmečiui labiausiai patiko Diena NE.

3. Garsiai nedaryti išvadų uz vaiką. Kas ir kaip pasakoje įvyko vaikas turi suprasti pats ir savaip. Galima atsakyti į visus kylančius klausimus, bet pasakos esmę vaikas turi pajausti pats.

Trumpai apie pasakas. Pirmoji, apie Pelėdą Drūliją ir dieną NE. Tai tikra kasdieniška situacija, kai viskas nesiseka, nieko nesinori, žodžiu, ne ta koja išlipi iš lovos ir prasideda diena NE... Mūsų namuose: ne tas džemperis, ne tos kelnės, ne tas šaukštas, ne ta uogienė, ne ta lėkštė, ne ta mašina... o svarbiausia, kad Drūlija randa tinkamą būdą atsikratyti savo pykčio- paklauso žvirblio Zuziko ir tiesiog pašokinėja. Ir pyktis praeina, o klausytojas žino, kaip tinkamai pasielgti galėtų, jei taip nutiktų jam.

Kita pasaka apie griaustinį ir žaibą. Aš ją supratau dvejopai- pirmiausia kaip priimti tai, ko negali išvengti (šiuo atveju, gamtos stichijos suvaldyti neįmanoma), o kita prasmė, kaip galima įveikti savo baimę (šioje knygutėje, žaibui ir griaustiniui).

Trečioji pasaką apie tvarką! Kai padidėti daiktą ne į vietą, tai jo ten ir neranda! Paprasta ir aišku! Tik ne vaikams. Tad čia trumpai ir linksmai parašyta, kam ta tvarka reikalinga.

Pati knygutė labai gražiai iliustruota- nei per daug, nei per mažai, ne pernelyg ryškiai ir spalvingai, kaip dažnai būna, todėl šioje knygutėje svarbiausias išlieka tekstas.

Knygos gale atsirado vietos net stalo žaidimui!

Perskaičius knygutę, gal net užplūs įkvėpimas patiems sukurti terapinę pasaką savo vaikui/ams iš savo kasdienybės! Būkit atidūs, supratingi ir kūrybingi!