Ramunė (ramuni1988ke) klausia:
Labas, mamytės. Patarkite, kaip 5 metų padaužiuką pripratinti prie minties, kad jis netrukus bus nebe vienas, o jau turės mažą sesutę. Mums labai sunkiai sekasi, jis nuolat reikalauja dėmesio, krečia išdaigas.
Mamyčių klubo mamos dalinasi savo patirtimi...
monika2:
Labas. Na vaikiukas nebe toks mažiukas ir turėtų suprast, kad turės sesutę, manau, kad su tokiu jau pakalbėt ir susitart galima. Pavyzdžiui, mano atveju, sūnelis buvo 4 metukų, kai gimė mažoji sesutė. Mes jam nuo pat nėštumo pradžios sakėme, kad turės broliuką arba sesutę (jis labai laukė sesutės), pasakojom, kad viskas truputį pasikeis, nes būsim nebe 3 ir kad jis jau didelis, jau savarankiskas, o sesute reiks daugiau rūpintis.
Viso nėštumo metu glaustydavosi apie pilvą, labai laukė, kada jau sesutė gims. O kai jau sesutė buvo su mumis, iš pradžių buvo visko – ir didžiulės meilės, ir pavydo... Dabar mūsų berniukui jau 5 metukai ir mažajai greit bus metukai. Sutaria jie puikiai, nebėra jokio pavydo, jis yra didžiausias pagalbininkas prižiūrint mažąją.
Manau, kad mažajm reikia kuo daugiau pasakot apie tai, kad turės sesutę, kad jūsų gyvenimas pasikeis, kad sesutė bus maža ir jai reikės daugiau dėmesio. Taip pat manau, kai jau mažoji bus čia, reikėtų berniuką įtraukti į jos priežiūrą, leisti jam pasijusti svarbiu. Ir viso dėmesio neskirti mažajai, į vyresnėlį taip pat atkreipti dėmesį pagirti, užsiimti su juo, tuomet jis nesijaus nuskriaustas
Aijos:
Mes taip pat turėsime greitai sesę. Pirmai dukrytei tada bus beveik 3 metai. Kalbam ir mes nuo nėštumo pradžios, kad pilvelyje leliukas gyvena, perkam kartu drabužėlius, daiktelius sesei. Dukrytė glosto pilvuką ir kitiems pasako, kad pilvelyje leliukas gyvena. Bet esam nusiteikę visokiom dukrytės reakcijom į mažą kūdikėlį.
Juk ji dar mažas vaikas ir per dieną, manau, bus visokių reakcijų - ir meilės, ir pavydo, ir džiaugsmo, ir nusivylimo. Reikia duoti vaikui laiko prisitaikyti prie naujo gyventojo ir kartu pasaugoti, kad bežaisdamas ko nors blogo kūdikėliui nepadarytų.
Pasidalink patirtimi ir Tu bei patark Ramunei.
pritariu mamytems, kad reikia kuo daugiau bendraut su savo suneliu, kalbet apie savo nestuma, leist jam pajaust, kad tuoj jis bus nebe vienas seimoj, taciau tai nereiskia, kad ji pamirs ir nebemyles😉 reikia paaiskint, kad broliukas ar sesute jokiu budu neatims visos mamos ir tevelio meiles. Musu atveju as jau laukiausi sunelio, kai dukrytei buvo 9men, visi sake, kad ji per maza, kad nieko nesupras ir pan., bet as tikejau, kad reikia kalbet su savo dukryte, mes lb nuvertinam savo zuikucius😉 taigi, dukryte isitrauke i mano nestuma, gloste pilvuka, masazavo kartu su manim aliejuku ir kai atvaziavom namucio is ligonines, tai ji lb siltai sutiko broliuka😉 zinoma, is pradziu buvo viskas grazu ir silta, taciau paskiau pasirode ir pavydas, bet as tikiu, kad pamazu tas pavydas bus isstumtas is musu gyvenimas, stengiuos dalint savo demesi ir meile tarp ju abieju, visuomet buciuoju ir viena, ir kt, myluoju kartu....ir atskleisiu paslapti, Jus turite netgi daugiau meiles parodyt savo suneliui, nes jis jos reikalaus dvigubai daugiau negu naujas seimos narys😉 isivaizduokite, buvo vienas karalaitis, o db ji is sosto nori isstumt kazkox mazas rekiantis zmogutis...tai yra gana sunku, tad mamytes uzduotis susvelnint ta padeti😉
musu merginai du su puse metuku ir mes laukjiames antro leliuko. nuo pirmuju dienu Viltei aiskinam, kad tures sesute ar broliuka, kad teks viskuo dalintis. Vilte buciuoja mano pilva ir taip pat glaustosi 😀. manau reikia ramiai aiskinti vaikiukams,kad jie tuoj tures sesute ar broliuka 😀