Daugiau kaip pusantrų metų namuose vyksta tylus maištas. Maištininkas – vyresnėlis. Beveik 10 metų jis buvo pasaulio centras, viskas buvo skirta tik jam – dėmesys, meilė, o dabar visu tuo reikia dalintis.
Esu dviejų be galo gražių ir mylimų žmogučių mamytė. Namuose auga 11-metis Domantas ir 19 mėnesių Emilija. Emilija gimė beveik po dešimties metų petraukos ir, ko gero, net nesugebėčiau žodžiais nupasakoti, kiek daug visko ji atnešė į mūsų namus .
Tačiau jau daugiau kaip pusantrų metų namuose vyksta tylus maištas. Žinoma, sūnų ruošėme kiek įmanoma, aiškinome, kad namuose atsiras mažas žmogutis, kad mama didesnę savo dėmesio ir laiko dalį turės skirti jam.
Jis mažąją sesutę beprotiškai myli, net yra pasakęs, jog neįsivaizduoja gyvenimo be jos, bet kartu ir pyksta. O tai pasireiškia viskuo, pradedant mažosios žaislų laužymu, baigiant rezultatais mokykloje.
Pažįstami juokauja, kad reikia dar vieno vaiko namuose. Sakoma, kad vienas vaikas – egoistas, du – konkurentai, o trys – jau chebra.
Manau, kad tikrai yra mamų, kurios susidūrė su tokia problema. Gal galėtumėte pasidalinti patirtimi ir padėti tai įveikti.
Violeta Gabanaitienė
Gali ir Tu pasiūlyti temą, kuria nori plačiau padiskutuoti. Laukiame pasiūlymų ir idėjų adresu: redakcija@mamyciuklubas.lt
grazutis 😀
meilybe😘
Oi,vyresneliams problema...
juratejo pas mus ir taip buvo labai lauke sese bet kai suzinojo kad brolis supyko jau buvau net persigandus kad jo nekes bet dabar jos pasakymas "nesvarbu kad brolis svarbiausia kad as nebeviena, kad kazka turiu" 😀
zinau , kad vyresni visada labai nukencia, nes jiems daugiau tenka darbelių ir atsakomybės, mazesnių priežiūra , todel jie ir maistauja. Reiktų atvirai pasikalbėti apie bėdas.
Manau, kad kalbėtis tikrai reikia 😉 Kalbėjimas jau pusė darbo 😉 Mano draugei panaši situacija buvo. Jos vyresniukas gimus mažylei net naktim kliedėt pradėjo, teko kreiptis į psichologus. Jiems reikia žinot ir jaust, kad jie taip pat mylimi 😉 Visiems reikia dėmesio 😀
Patikėkit kiek kalbėjomės ,aiškinomės-viskas atrodo gerai ,bet lygiai 15min paskui vėl tas pats,ir tikrai nepaliktas sūnutis vienas be dėmesio ,kai tik turim laiko ir pramogaujam kartu ir pažaidžiam.O kol laukiausi tai ta sesė jo buvo išsvajota,išlaukta,bet viskas baigėsi kai gryžom namo gal po dviejų dienų,nu tikiuosi kaip nors sussitvarkysim.
sveikos,mano vaikuciu skirtumas 10metu dukrai 11m sūnui 1m4men.kaip pradėjau lauktis ir pasakėme dukrai kad bus nebe viena ji šoko iš laimės ir vis kartojo ar tikrai būsiu ne vienturtėlė.Aišku laukė sesės,bet kaip pamatė broliuką "ištirpo"Kol mažylis buvo mažesnis jį nusinešdavo į savo kambarį ir dainuodavo kol jis užmigdavo.Dabar broliukas labai mėgsta muziką tik išgirdęs muzikos garsus bėga šokti, o sese didžiuojasi kad čia jos nuopelnas.Žinoma kaip mažylis pasidarė smalsesnis ir jam įdomu jos knygos,stalčiai jau kyla pykčiai,bet aš vis aiškinu kad brolis nepaims jos daiktų jei jie bus padėti į vietą.
sutinku su renate, nors sioje srityje patirties dar neturiu😀
frja kalbejimas nepades reikia uzsiimti su vaiku o ne kalbeti 😀
tarp maniskiu lygiai 7metai skirtumas. Dukra jau nestumo metu laaaaaaabai ruoseme ir kai gime brolis pradzioj buvo viskas gerai poto ir is jos pastebejom maista, tai mes su ja stengdavomes kuo turiningiau ir ilgiau laiko praleisti kartu. Ji lygiai taip pat sako kad be brolio neisivaizduoja gyvenimo ir bando padeti ji priziureti zaidzia su juo o as jai ir nedraudziu. Dar kartais buna ta gaidele pavydo bet mes greit randam kaip ja uzgesinti, kartu nueinam i kina ar per parduotuves praeinam kazka grazaus nusiperkam, bet dazniausiai tai isvazuojam i gamta ziema su rogem vasara su dviraciais. O del trecio vaiko tai manau kad vyriausiam butu dar sunkai nes jau demesi dviems paskirstit kai tok amziaus skirtumas labai sunku o jei bus dar vienas maziukas kuriam reiks dar daugiau demesio vyresnelis lieka tada jau visiskai atstumtas....
kalbėtis kalbėtis ir nepamiršti vyresnėlio
bet juk jau nėštumo metu reikia labai daug dirbti ir nuteikti vyresnėlį
o gal itraukti berniuka i sesutes prieziura. pasakyti jam, kad jis didelis jau, ir gali pasirupiti mazyte sesute, kad ji nemoka dar kazko padaryti.... tada jis jaus pasitikejima tevu, kad leidzia ir jam rupintis vaiku, kad jis, kaip ir tevai, gali rupintis mazyle.... tarp mano mamos su jos sese 10 metu skirtumas, tai mama veziodavo sese vezimeliu, priziuredavo.... O gal cia tik mergaitei smagu, kad turi gyva lele.
gali buti, bet esme ta kad vaikas tokiu metu jau turetu suprasti... cia reikia su daugiau sneketis, gal net padetu psihologo konsultacija
nu nezinau, net ka patarti, nes tarp manes ir seses irgi 10 metu skirtumas, bet mes gerai sutarem ,man jau nebuvo jokio pavydo,viska pilnai supratau. sese manes klausydavo labiau nei mamos 😉
Kokia situacija...... Būtų galima patarti dėmesio daugiau skirti vyresniajam berniukui, daugiau kur su juo iseiti, pasikalbeti, rodyti daugiau demesio jam. Bet manau tai tik teorija, o realiai kiek tai imanoma igyvendinti - neisivaizduoju.... Tiesa, musu kaimynai turi berniuka, kuris eina i mokykla, apie 10 metu panasiai, o gal ir siek tiek mazesnis. Ir pries kelis menesius gime jiems dar vienas vaikelis. Mama vaika parsiveda is mokyklos (su vezimeliu vezdamasi mazyli), eina kartu i parduotuve. Vakare tetis su vezimeliu isvaziuoja pasivazineti, ir tikrai ilgai vazineja. O tuo tarpu mama - skiria laika ir demesi didziajam sunui, kartu ruosia pamokas, ir t.t. Nezinau ar pas juos tas maistas jauciasi, ar dar ne....