Šiandien norėčiau pakalbėt apie pyktį. Kaip žinote, pykčio niekada neišvengsime - jis visada yra šalia.
Yra penkios pykčių formos:
1. Iššorinis pyktis. Tai išoriškai pareiškiam (veiksmai, žodžiai) emocijas. Jis greitai sukyla ir praeina.
2. Nuoskauda, įsižeidimas. Tai užgniaužtas išorinis pyktis. Pasąmonėje kaupiasi nuoskaudos.
3. Kritika, piktžodžiavimas. Pasireiškia grubiomis kalbomis ir apkalbomis kitų žmonių trūkumams.
4. Ignoravimas. Šiame etape nekalbama apie problemą.
5. Abejingumas. Nebejaučiama artimo skausmas.
Susipykti galima, bet po to reikia ir atvėsti - išeiti pasivaikščioti, pažiūrėti televizorių... Na, o paskui išspręsti problemą, dėl ko taip atsitiko.
Na, o kaip Jūs išreiškiate pyktį? Ar ilgai mokate pykti?
Atsiminkime - pyktis niekada nepadeda priimti protingo sprendimo, pyktis pasiūlo tik sugriuvimą.
Nuoskaudas ir ilgai laikau širdyje. Nors esu gana ramus žmogus, bet kai supykstu, tada nesusivaldau. Buvau kurį laiką rami, dabar vėl žiežula patapus . . .vargšas vyras 😃
*skaudžius
Labas rytas. Aš nesugebu valdyti pykčio, supykus nesivaldau, rėžiu į akis, sakudžius dalykus, išsirėkiu kaip sakant, paskui širdy belieka apmaudas, vaikštau niūri . . .
na zinokit man tik 5-oji netaikoma forma 😀 na ir pikt zodziu nenaudoju. galiu savaite nesisneket. priklauso nuo situacijos. va nuoskauda sirdi ilgai nesioju. anksciau labai ilgai o dabar stengiuos negalvot..
labas rytas as net nezinau prie kuriu priklausau. Pyktis uzsiplieskia staiga, bet staiga gali ir atlegti. Man priklauso nuo situacijos. Buna visko: nekalbadieniu, ignoravimo, abejingumo. Zodziu vios pykcio formos man budingos 😀
labas rytas, na aš turbūt priklausau prie pirmųjų 😃, supykstu greit ir atvirai, bet taip pat greitai ir atsileidžiu 😃, būdavo nekalbadienių, bet daugiau iš principo, o ne dėl to kad pykstu 😃