Turiu vieną aktualų klausimą. Kaip teisingiausia kovoti su vaiko užsispyrimu, ožiukais, pykčio priepuoliais?
Mano trejų metų sūnui kartais apima pyktis, pvz. ko nors negavus, būna, kad ir broliukui suduoda ir sesėm įkanda ir gali pusę valandos rėkt, nepadeda jokie raminimai. Jei ką blogai padaro, būna, kad uždarau keliom minutėm vieną pabūt, tada tam kambary per tą laiką kiek galėdamas viską iš piktumo išmėto.
Atsimenu, vyresniuosius vaikus auginant, būdavo, užtekdavo griežtesniu tonu pasakyt ir klauso. O dabar nežinau, ar aš nebemoku, ar vaikas visiškai nereaguoja. Jei jau ką užsimano blogo daryt, kas negalima, ar imt ką nors, tai ir darys - sakyk tu jam kaip nori, prašyk neprašius, neklauso.
Neįmanoma su juo susitart. Kokiais dar būdais galima auklėti? Nenoriu gąsdinti diržais, ką pataria mano mama. Toks būdas kaip dėmesio nukreipimas kita veikla tuo metu jam visiškai neįsiūlomas, dar daugiau isterikuot pradeda.
Padiskutuokime, kaip tinkamiau kovoti su "ožiais"?
eik turėjo būti
čia tą bajerį išgirdau spektalio Ša kalba mamos metu. sutrumpintai pasakojo. bet jau toks taiklus😛
o mano vaidmile dar sako Ei, ožiukau,iš manęs - kai verkia😀
oi,gerai cia uike,sugalvojai,su tais oziu vijimais.reikes man saviskiui pasiulyt irgi isvyt oziukus kai uzeis vel.😀
lanko oziukai ir mus😀 kai buvo mazesnis, tai veikdavo demesio nekreipimas i zaislus ar kutenimas padedavo, bet dabar tai nelabai veikia. jei jau pyksta, krenta ant grindu, pasakau, kad eitu i lovyte ir paguletu, kol oziukai islakstyk, ir tada jau klykdamas lekia i lova. pabuna vienas, ateina ir sako, ozys pabego, dure i uzpakali😀 buna, kad pradeda isteriskai klykti, tada ignoruojam, uzsiimam sava veikla, o jam nusibosta klykti, nutyla. nes klykia ne del to, kad kazka nutilo, bet kad paklykti, ziuri, kaip mes reaguosim, ka sakysim. buna, kad paimu uz rankuciu ir klausiu, kodel verkia, kad pasakytu, kas yra. tada nuleidzia akis ir tyli, zodzio neistaria. buna, kad kartu krentu ant grindu arba garsiau uz ji saukiu, tada ji juokas ima, baigiasi pykciai
Aš, jeigu pradeda norėti kokio negalimo daikto, jeigu įmanoma, stengiuosi nukreipti dėmesį kitur.😀Bet jeigu pradeda jau isteriškai rėkti, ne verkti, o rėkti, spiegti, mėgdžioju ją - taip pat rėkiu, arba vaidinu, kad verkiu.Nervai jau kartais nelaiko. Tai tik suklūsta...😀
oi , Laura pakelei nuotaika 😃 😃 😃 su oziais kovojam grynu ignoravimu 😀 apsimetu,kad dzin ir einu i kita kambari ir tt kartais padeda...
O dieve, kaip prajuokinot su tuo nugriūvimu kartu 😀 maniškė kartą kai balselį paleido, tai spiegiau garsiau už ją, tai greit nutilo ir žiūri kas dedasi 😀 arba imu garsiai dainuoti, tai irgi veikia 😀 vienu žodžiu žiūri ko mama nesamones daro 😀
nu gal ne taip linciuke supratau 😀
Mano nueina ir staugia (žiauriai taip skamba, bet verkimu nepavadinsi). Nieko nemėto, nieko nedaro. Stovi ir žviegia. O žiūrėti, žinoma, kad reikia.
Nors nėra pas mus daug ožių, o jeigu ir atsiranda, nukreipiame dėmesį arba siunčiame į kitą kambarį išsiverkti ir pagalvoti apie savo elgesį. Ateina po poros minučių atsiprašydamos.
O tas būdas griūti kartu su vaiku - nerealus. Bandžiau. Atėnė išgriuvo ir spiegia, klykia... Atsiguliau šalia jos ir spiegiau kartu. Tada ji atsisėdo ir pradėjo juoktis. Nubėgo pas tėtį ir pasakė, kad mamai "ku ku". O kad jai "ku ku" nepripažino... 😃
Guzikeli, gal ne taip supratai, maniskis ir paduoda vaikui valgyti, jei pasakau pries iseidama ka ir kada, jei ne pats nesumasto😃 super Laura, reiktu praktiskai tai isbandyti😀
na as dar niekada neradau vaiko nevalgiusio kai palieku su vyru ir an puodo pasodin kai atsimena 😃 o kad mano sita darba ir tiks sedejimu namie vadina tai im didelis piktumas labai, as negaliu ramiai issirebt prie teleko an sofos po darbo gryzus ir neturiu atostogu nes mano darbas 24 val per para ir 7 dienas per savaite. daznai as jam tai issaiskinu tada bisky pradeda kitaip kalbet 😀
Lina, pas mus irgi tas pats - kai tetis namuose, vaikai ramučiai😀
Dar kažkur esu skaičiusi, jei vaikas pavyzdžiui gulasi ant žemės, tai reikia šalia atsigulti ir parodyti kaip jis atrodo😀
tai dauguma vyrų nesupranta, kad laaabai sunku būti mama😀
grįžta vyras iš darbo. Vos tik atidarė buto duris, išsigando. Puolė žmonos klausti, kas čia vyko šiandien namuose, gal kas norėjo apiplėšti, nes namuose buvo baaaisus bardakas, sienos išterliotos, žaislai, rūbai išmėtyti. du vaikai laksto po namus murzini.
-Tai sakyk, mieloji, pagaliau, kas gi čia darėsi šiandien?
-Nieko nesidarė. Tiesiog aš šiandien nieko nedariau😀 - ramiai atsakė žmona.
tie musu vyrai labai daznai ''skystalai'' 😃
manoji tai tevo bijo, uztenka pikto zvilgsnio ir ramu, vakare visi cypimai baigiasi tada😀
maniskiui ir atrodo juoklu darbas su vaiku namie sedeti, bet kai ilgeliau jaum palieku randu tai apsidariusia, tai nevalgiusia ir pan
taip dideliam vaikui gali atimt telefona, uždrausti naudotis kompiuteriu, susitikt su draugais ir pan, o su mažesniais sunkiau, nelabai kuom jos ir pagasdinsi 😀 mano mažiukui tik metai, o kai sakau , kad ko negalima jis savo kalba irgi taip piktai bando burbti atgal...nežinau mušti tikrai nesinori, bet prisipažinsiu esu kelis kartus pliaukštelėjusi per pampį, nes priėjes vis man kanda 😀
sujuokinai ramunele betgera buda suradai😀va Laurai as ir pritariu
pas mus ir islenda kartais oziukai, bet dar nestipriai.Stengiuosi ignoruoti, nukreipti demesi, bet dar labiau pyksta, o jei myluoji nervinasi, nepatinka jei mylu mylu😀