Labas rytas, mes jau papusryčiavom. Tiesą sakant, aš, nes Aistė tik arbatą rytais atsigeria.:) Taip skaniai kavikės atsigėriau, norėjosi dar, bet galvoju - reik apriboti.
Prabundu naktį, taip tvanku, galvoju, atidarysiu langą, gal vėjo kryptis nepasikeis ir dūmai nuo gaisro neateis į mūsų miestą. Po to sapnavau degantį mišką:) O, kad bėgu tame sapne:) Žodžiu, nesamonių muziejus.
Vakare palijo, bet anyta sakė, jog pas ją šiek tiek palašnojo. Tai, matyt, kur dega, lietučio negavo.
Na ką nepamirškit užsukt čia ir paplepėt, mamytės:)