Kaip elgiatės, kai užvaldo liūdesys, niūrios mintys? Pasidalinkime patirtimi

Žmogaus gyvenimas dažnai kupinas iššūkių ir pokyčių, galinčių sukelti liūdesį. Kartais yra labai specifinių dalykų, kurie tave nuliūdina, pavyzdžiui, netikėtai blogi egzamino rezultatai, nutrūkusi draugystė su vaikinu/mergina, mylimo asmens mirtis ir pan. Liūdesys yra normali psichologinė ir biologinė reakcija. Kai mes įvykių seką suvokiame kaip nelaimę, mūsų smegenyse pasikeičia tam tikrų cheminių medžiagų lygis, sukeliantis emocinę būklę, vadinamą liūdesiu. Įveikus šiuos  neigiamus patyrimus, cheminės medžiagos grįžta į normalų lygį ir liūdesys pradingsta. Dauguma emocijų kaip laimė, nerimas, pyktis ir kt. šiuo būdu reguliuojami per psichologinio suvokimo ir biologinės reakcijos kombinaciją. Tačiau kiekvienas iš mūsų tuos pačius dalykus galime suvokti savaip, tai reiškia, kad tas pats įvykis gali sukelti skirtingas reakcijas skirtingiems žmonėms. Smegenų reakcija (cheminių medžiagų lygis) taip pat gali svyruoti priklausomai nuo žmogaus.

Kartais liūdesys atsiranda tarsi iš niekur, be realaus paaiškinimo ar anksčiau buvusio neigiamo įvykio. Šie jausmai gali pradingti po poros dienų, tačiau kartais gali ilgam užsitęsti. Tokiais atvejais galbūt „prabunda” liūdesio „atmintis“ ir mes to nesuprantame, bet mūsų smegenys automatiškai pakeičia cheminių medžiagų, atsakingų už emocijų reguliavimą, lygį ir tai sukelia liūdesį. Arba tai gali būti dėl sutrikusios biologinės ar psichologinės sistemos dalių funkcijos. Tai gali reikšti, kad smegenys aktyvuoja chemines medžiagas, atsakingas už liūdnumą, kai nėra neigiamo įvykio, arba kitais atvejais, kai neigiamiu laikomas įvykis, kurio paprastai tokiu nelaikytume. Taip gali atsitikti, kai mūsų mąstymas paveiktas streso, alkoholio, narkotikų arba, kai esame įsimylėję ar dėl ko nors susijaudinę.