„Mama, noriu ledų“, – prašo trimetis berniukas. „Negalima, skaudės gerklytę“, – paaiškina mama. „Bet aš noriu“, – užsispiria vaikas ir tempia tėtį prie ledų kiosko. „Juk dabar vasara. Nieko blogo nenutiks gerklei“, – tarsteli tėtis, paduodamas sūneliui ledų porciją.
Panašių situacijų pasitaiko ne vienoje šeimoje. Aišku, tas, kuris draudžia, dažniausiai lieka blogas vaiko akimis. Kaip taikiai spręsti iškilusį konfliktą? Ar tėveliai turi vieningai auklėti vaiką? O gal ūgtelėjusi atžala pati atsirinks, kas galima, o kas – ne.
Pasidalinkite savo nuomone
Tevai bet kuriuo klausimu turetu buti vieningi.Jei mama vaikui pasake negalima,tai ir tetis turetu sakyti negalima. O tik vaikui negirdint issiaiskinti ar tikrai negalima. Ir jei rytoj bus "galima",tai abieju tevu nuomone. Nes jei mamyte pasake negalima,o tetis pasake,kad galima,vaikui susidarys vaizdas,kad mamos galima ir neklausyti.Veliau su teciu bus tas pats. Nebeliks seimoje autoritetu.
Tevai vieningai turi aukleti ir vaika, bei vaikui parodyti, jog gerbia vienas kito nuomone. Nes kai vienas leidzia, o kitas draudzia tarp tevu kyla konfliktas, kuris tikrai nera naudingas. Su laiku manau vaikui gali atsirasti nepagarba zmogui, kurio nuomones nera paisoma.