JŪRATĖ: Patinka pasikrauti adrenalino

Labukas, esu Jūratė Sinickienė. Man 29 metai.

Gimiau ir užaugau pačiame gražiausiame ir romantiškiausiame Lietuvos mieste - Klaipėdoje.

Baigiau namų ekonomės specialybę, tad esu "žmona su diplomu". Daba,r galima sakyti, dirbu pagal specialybę namie, iki tol dirbau vienoje kavinukėje.

Su savo vyru Remigijumi jau esame kartu 10 metų. Norėjome pirma atsistoti "ant kojų", tad tik prieš pusantrų metų susilaukėme savo dukrytės Karolinos.

Vardą jau prieš dešimt metų išrinko vyras (aš rinkau berniukui). Karolina pavadinta močiutės garbei. Jai dabar 1,5 m., ji labiau pasiutusi už du berniukus kartu sudėjus, negali nuleisti akių, nes tuoj sugalvoja kokį planą -chuliganą.

Dėl antro vaikučio dar neapsisprendėme, bet tikiuosi po metelių kitų gandriuko...

Mano hobis - tai neaprepiamas noras viską išbandyti, neriu, mezgu, darau papuošalus, dekupažuoju, saldainų medeliai, pampersų tortai ir ... 

Laisvalaikį mėgstu aktyvesnį, mėgstu pabūti gamtoje, prie jūros, keliauti. Patinka pasikrauti adrenalino. Niekada nevažiuočiau į kelionę, kur reiktų tik gulėti prie baseino ir bambą krapštyti.

Praėjo laikai, kai skirsčiau kokios grupės ar aktoriai mėstamiausi, dabar nebesuku dėl to sau galvos. Paprasčiausiai mėgstu žiūrėti gerą nenuvalkioto scenarijaus filmą, be perdėtos romantikos ir jausmingų dramų. Negaliu pakęsti muilo operų, visokių realybės šou (nesupykite, kas žiūrite) - tai grynas smegenų pūdymas. 

TV beveik nežiūriu, įsijungiame tik vakare pažiūrėti žinias ir kokį serialą: Daktaras hausas, Dzin, Dar paziūrėsim, Melo teorija, Csi, Futurama, Simpsonai.

Dainos patinką įvairios, dažniausiai klubinės.

Paauglystėje perskaičiau labai daug knygų, visą seriją pasakų ir Drąsiųjų kelių. Labai patiko Stiveno Kingo rašyti siaubo romanai, perskaičiau beveik visas. Dabar dėl laiko trūkumo  paskaitinėju tik žurnalus: fhm, cosmopolitan, ji, joy.

Šalis kokia mėgstamiausia negaliu parašyti, nes buvau tik Latvijoje ir  Italijoje. Artimaiusiu metu labai noriu, kad pavyktų aplankyti uošvius Ispanijoje.

Kaip ir visi, turiu erzinančių įpročių, vienas jų - bambėjimas...

Stengiuosi gyvenime būti lanksti, tad iškirtinio ir vieno posakio negalėčiau išskirti, bet labai patiko neseniai peskaitytas: Jei nežinai, dėl ko gyveni, tai gyvenk, kad sužinotum.

Iš vaikystės prisimenu, kad buvau labai pasiutus ir daug šunybių esu iškrėtusi. Toks įdomesnis atsiminimas, kai prasidėjo visokie "misių" rinkimai, tai ir mes žaisdavome "Mises". Po balkonu pasidarydavome palapinę, ten susinešdavome iš namų drabužių, batų, ruošdavome numerius su dainomis ir šokiais, vaikščiodavome, kaip manekenės ir netgi būdavo karūna laimėtojai dedama.

O kas norėdavo pažiūrėti, tai reikdavo susimokėti - saldainį. Kai  dabar atsimenu, juoką kelia...

Laimė tai...gyvenimo prasmė, kuri mus skatina siekti, kurti ir tobulėti...jei visi staiga taptumėme laimingais, tai gyvenimas sustotų...