Atlikėja, balso lavinimo trenerė Jekaterina Fiodorova visai neseniai susilaukė sūnaus. Ir nors gimus Danui užplūdo tik pačios gražiausios emocijos, šiandien, joms atslūgus, su Jekaterina kalbamės ne tik apie motinystės džiaugsmus, bet ir apie depresiją bei kitus sunkumus, su kuriais susiduria pirmakartės mamos.
- Jekaterina, dar visai neseniai tapote mama, papasakokite, kokios emocijos Jus aplankė pirmiausiai?
Tai emocijų bomba! Nepamiršiu šio jausmų intensyvumo niekada. Gimdymo metu, kai Danas pasirodė šiam pasaulyje, aš kažką vis jam kalbėjau, džiaugsmingai rėkiau kartodama: ,,sūneli mano, mums pavyko!" Tai buvo tikra, gryna euforija ir besąlyginė meilės ir laimės akimirka.
- O koks buvo Jūsų nėštumas?
Nėštumas praėjo išties sklandžiai. Manęs praktiškai nepykino. Tik pirmą mėnesį turėjau keletą emociškai sunkių dienų, pastebėjau, kad sunku išeiti iš liūdesio, nerimo būsenų, jei jau jos aplanko. Pradėjau lankyti psichoterapiją, norėdama išspręsti savo vidinius išgyvenimus. Tai buvo mano pirma psichoterapija ir aš labai patenkinta šiuo sprendimu. Iš tikrųjų, eidama pas psichoterapeutą norėjau apsidrausti, kad neprisikauptų negatyvo ir nepersiduotų pogimdyvinam laikotarpiui ir vaikeliui.
- Kaip reagavote į žinią, jog laukiatės? Kam pirmam pranešėte?
Buvau nustebus, susijaudinus ir iš karto pranešiau vyrui. Tai buvo mums maloni žinia, tiesiog nesitikėjome, kad taip greitai pastosiu. Vakare po darbo užėjau į prekybos centrą nusipirkti maisto vakarienei. Pajutau tokį charakteringą pykinimą ir iškart supratau, kad esu nėščia. Nusipirkau testą. Grįžusi namo pasidariau testą ir parodžiau vyrui tas dvi juosteles. Kai pamačiau vyro ramią, nuoširdžią reakciją, nurimau ir ryte pasidariau dar du testus. Visi pasitvirtino. Abejonių neliko, tad pradėjau pratintis prie naujienos.
- Beje, kokį vardą davėte vaikeliui? Ar lengva buvo išrinkti?
Berniuko vardą rinkome gana ilgai, tačiau vardas Danas nukonkuravo visus laisvalaikiu su vyru nagrinėjamus variantus. Man iš karto patiko šis vyro pasiūlytas vardas ir kaip jis skamba su pavarde.
- O kaip dabar, gimus vaikeliui - ar spėjate pailsėti ir skirti laiko sau?
Poilsis ir laikas sau būtinas! Be šito neįsivaizduoju motinystės. Jau kaip tą suorganizuoti yra pagrindinė moters užduotis, kuriai ji turi ruoštis dar būdama nėščia. Miegas šiame sąraše - numeris vienas. Jei neišsimiegu naktį, leidžiu sau ilgiau miegoti rytais su mažyliu šalia. Arba išgaudau momentą, kada galėčiau nusnūsti dienos metu. Taip pat turėjau keletą holistinio masažo seansų. Kūnas iš karto pasakė man ačiū! Du kartus per savaitę turiu užsiėmimus ,,online'' su kineziterapeute. Darau tai, kad padėčiau savo kūnui grįžti į formą ir pradėčiau intensyviau sportuoti. O dabar reabilitaciniai pilateso pratimai, ilgesni pasivaikščiojimai ir lengvos mankštos.
- Muzikinę veiklą ir darbus tikriausiai teko pristabdyti?
Darbai palauks. Pristabdžiau aktyvią veiklą su mokiniais. Koncertai natūraliai po truputį atsiras su vasaros karantino švelninimu. Šiuo metu ruošiuosi pasirodymui Kotrynos bažnyčioje, kuris bus jau gegužės 22 dieną. Atliksiu klasikinį barokinį kūrinį. Na ir birželio 18 dieną manęs laukia debiutinė konferencija, kurioje kaip pranešėja edukuosiu kalbėtojus balso lavinimo tema. Į darbus pilnesne koja planuoju grįžti nuo rugsėjo.
- Jekaterina, socialiniuose tinkluose dar visai neseniai dalinotės, kad atsigauti emociškai po gimdymo Jums užtruko, ką konkrečiai Jūs turėjote omenyje?
Nepasakysiu, kad užtruko. Viskas normalu, kas man vyksta, nesergu depresija ir nepajutau ,,baby blue'' požymių. Tačiau, emociškai ir fiziškai moteriai po gimdymo apskritai yra nelengva. Kas ką besakytų, gimdymas yra rimtas krūvis moters organizmui, po kurio iškart turi įsilieti į vaikelio žindymą, priežiūros klausimus. Su pirmuoju vaiku viskas yra nauja ir absoliučiai jokiais būdais nepatirta.
Vaikas man teikia daug džiaugsmo, stebuklingų akimirkų, tačiau privalau greitai mokytis čia ir dabar, mąstyti, domėtis, kyla milijonas klausimų. Būna visokių akimirkų, kai nuovargis kankina, yra ir emocinis badavimas. Tačiau pailsi ir vėl viskas gerai. Pasirengimas nėštumo metu labai padeda, daugelį dalykų girdėjau, skaičiau bent teoriškai. Visgi praktika yra individuali ir realybė dažniausiai skiriasi nuo teorijos, todėl tėvystė man yra rimtas iššūkis ir daug jėgų, organizuotumo reikalaujantis etapas. Dabar aš esu naujame savęs ir mažylio pažinimo tarpe, apskritai mūsų šeimos transformacijos iš dviejų asmenų į tris etape.
- Pogimdyvinė depresija Jus aplenkė?
Apie pogimdyvinę depresiją daug domėjausi nėštumo metu. Žiūrėjau seminarus, kalbėjausi su ja patyrusiomis pažįstamomis. Tiesą pasakius, jaudinausi - kaip jautrios organizacijos meno žmogus esu rizikos grupėje. Todėl ruošiau save. Manau, svarbiausia yra suvokti, kad tai liga ir ji savaime nepraeis. Tad stenkitės neužsiverti, kalbėti apie tai, kaip jaučiatės.
Labai svarbu imtis veiksmų ir ieškoti sau pagalbos. Pats žmogus praktiškai visada nesusitvarko ir užleidžia depresiją, vis gilindamas problemą. Jei artimųjų rate nerandate pagalbos, būkite sau aiškiai nusibrėžusi, jog kilus pirmiems požymiams, kreipsitės į pažįstamus, profesionalus, nebijosite ieškoti pagalbos. Tam ir praėjau nedidelį psichoterapijos kursą, kad išsilaisvinčiau, išvalyčiau savo protą ir sielą nuo susikaupusių įtampų. Norėjau priprasti atvirai šnekėti apie savo emocinę būseną, kas man šiuo metu darosi, išmokti įvertinti savo būklę ir kaip galiu sau padėti.
