Mažai - man sekdavo suaugusieji legendą - kaip kilo Kretingos pavadinimas. - Kadaise važiavusi su karieta ponia vardu Inga. O vežikas, vežęs ją per naujai išgrįstą akmenų taką ir vis garsiai klausiąs -Nuuu,? A Kret, Inga?” – taip ir nuaidėjo per apylinkes “Kretinga”. Akmenys keliui jau tuomet, matyt, buvo panaudoti iš Akmenos upės vagos, nes čia jų netrūksta. Per Kretingos miestą teka upė Akmena. Jai “priklauso” ne vienas intakas (Smardonė, Juodupis), o vienas iš jų – Jaurykla, - siauras upeliukas vingiuojantis tarp kalvų. Seniau tai buvo tiesiog miškinga vietovė, o šiandien paversta į parką, skirtą pasivaikščioti, važiuoti dviračiu. Takas taip pat pravažus su leliukų vežimėliais, yra aikštelių vaikams, edukacinės lentelės su vietinių gyvūnų aprašymais, daug pavėsio. Pasidairykime.
Jei norite komentuoti, turite prisijungti