Jaučiuosi ypatingai, nes žinau, kad dabar jam svarbiausia esu AŠ...

Esu mama, auginanti du sūnelius. Didžiajam mano džiaugsmui greit 5 metukai, mažyliui 3 mėnesiai. Pirmąjį sūnų maitinau tik 2 mėnesius.

Kaip sakoma, susinervinau ir staiga dingo pienas, taip ir buvo...tik dabar manau, kad galėjau nenustoti žindyti ir pienukas būtų vėl atsiradęs...Na, bet prieš 5 metus dar buvau jauna ir kvaila...

Mažyliui jau 3,5 mėn. ir dar maitinu pati. Tai jau savotiškas rekordas! Šįkart esu nusiteikusi vaikutį išmaitinti bent jau iki pusmečio, kada jam tas pienelis svarbiausias ir vienintelis maistas.

Gimdymo namuose buvau šiek tiek išsigandusi ir supanikavusi, nes tik gimęs mano berniukas visai nenorėjo imti krūties, bet aš vis bandžiau ir bandžiau. Bet mažylis atėjęs į šį pasaulį buvo pavargęs ir mieguistas, todėl pirmenybę atidavė miegeliui, bet vos tik grįžom į palatą, sesutė jį aprengė, išbudino ir mažiukas pasijutęs alkanas pirmąkart paragavo mamytės pienuko.

{smallpic:1}

Dabar Mindaugėlis valgo kas 3 valandas, augina didelius žandukus ir vaikiškus lašinukus ant kojyčių ir rankyčių. Jis toks minkštutis ir švelnutis. Taip ir norisi jį vis myluoti ir glostyti.

O miegantis jis tiesiog tikras angelėlis..Džiaugiuosi, kad mano pienuko jam vis dar pakanka. Valgydamas mažylis užsnūsta, pailsi, pasišypso...Malonus vaizdelis! Pavalgęs būtinai turi pailsėti ir atsipūsti.

{smallpic:2}

Jaučiuosi ypatingai, nes žinau, kad dabar jam svarbiausia esu AŠ...

Tikiuosi, kad augsime sveikučiai ir minštučiai.