Išskirtinis Aristavėlės dvaras

Išskirtinis Aristavėlės dvaras

19. Aug 08:47 Mamatest Mamatest

VASAROS GIDAS 2019

Tęsiu savo mini keliones po dvarus ir šį kartą aplankėme Aristavėlės dvarą Rumšiškių liaudies buities muziejuje.

Kuo gi šis dvaras išskirtinis?Pirmiausia, tai vienintelis toks išlikęs medinio baroko pastatas Lietuvoje, na o antra,  - ar daug žinote dvarų, "pakeitusių savo gyvenamąją vietą"?

Aristavėlės dvaras anksčiau vadintas Arvistavos (Aristavos) dvaru iš tikrųjų buvo Kėdainių rajone, stovėjęs 7 km į šiaurę nuo Kėdainių, tačiau 1987 m. dvaras buvo perkeltas į Rumšiškių liaudies buities muziejų.

2016 m. Aristavėlės dvaro rūmai buvo restauruoti panaudotant tam tikslui 50 procentų autentiškų medžiagų, o tai tikrai yra nemažai.
Aristavo ponų rūmų statyba, pasak kai kurių šaltinių, yra nukeliama į Lietuvos-Lenkijos-Saksonijos valdovo Augusto II laikus.(1670-1733 m.) Nors pirmą kartą Aristavos dvaras kaip vietovė ar valdoma žemė su pastatais minimas Vartbergės kronikoje dar 1371 m. kaip bajoro Algimanto (Algemino) dvaras, kurį užpuolė kryžiuočiai.
Tarp dvylikos dvaro kambarių išsiskyrė valgomasis, kuris buvo dekoruotas freskomis. Manoma, kad freskas sukūrė dailininkas P. Smuglevičius, 1812 m. laukiant dvare paties Napoleono, kuris čia taip ir nepasirodė.

1980 m. dvaro rūmus valstybei atidavė tuometis „Sniečkaus” kolūkis, o 1987 m. dvaras buvo išardytas ir vėliau pervežtas ir sandėliuotas Rumšiškių liaudies buities muziejuje, kuriame buvo  atkurtas tik 2010 metais.

Aristavos dvarą valdė Šiukštų giminė, kuri 1700 metais jį pardavė Zabieloms, o XVIII a. pabaigoje dvarą paveldėjo Medekšos. Pastarieji sodybą pertvarkė naujam gyvenimo būdui, bet išsaugojo barokinį dvaro stilių.  XIX a. dvaras buvo nuomojamas, galiausiai 1940 m. Aristavėlės dvaras buvo konfiskuotas. Pokario metais dvaro rūmuose, kaip įprasta anuomet,  įsikūrė kolūkis ir buvo įrengti butai , - salė ir didieji kambariai suskirstyti pertvaromis, perstatytos krosnys, viename rūmų gale netgi laikytos kiaulės.

Dabar rūmai atstatyti Rumšiškių muziejuje, kiek  tolėliau nuo etnografinių sodybų, stengtasi atkartoti autentišką jų buvimo aplinką. Tai yra vienintelis toks išlikęs pastatas Lietuvoje. Nors jis buvo perstatytas net tris kartus, išliko gana originalus. Po šiai dienai dvaras reprezentuoja barokinę medinę rūmų architektūrą. Manoma, kadaise juose viešėjo ir aukšto rango Napoleono kariškiai, o dideliame kamine nuo persekiojančių rusų kareivių slėpėsi septyni sukilėliai.

Rūmai nepasižymėjo didele prabanga, tačiau gerai išlaikė tipišką bajoriškos rezidencijos vaizdą. Dabar muziejaus ekspozicijoje stengiamasi atkurti autentišką gyvenamąją aplinką. Tam tikslui čia atvežti baldai iš kitų Lietuvos dvarų. Pavyzdziui, lova su visais patalų užvalkalais atkeliavo iš Verkių rūmų. 

 Sofos, fotelių ir kėdžių bei stalo komplektas iš Ašmintos dvaro. Šie baldai išsiskiria savo simbolika - jie puošti liūtų galvomis. Tai labai senas kilnumo, dvasinės stiprybės ir karališkumo ženklas, sutinkamas daugelyje Europos šalių simbolikoje.


Apskritai, muziejininkas pasakojo, jog baldai anuomet buvo labai brangūs, ir net turtingi bajorai negalėjo sau leisti dažno interjero atnaujinimo. Juos įsigydavo ilgam, kartais papildydami naujomis detalėmis. Jie buvo paveldimi, arba jais būdavo net už skolas atsiskaitoma, tad nenuostabu, kad iš tiesų viename dvare gali rasti įvairių laikotarpių ir stilių baldus.
Kas liečia architektūrą, iš seniausio, baroko laikotarpio, išlikęs puošnus laužytos konfigūracijos stogas, kuris, kaip ir kitados, uždengtas drėgmei ir puvimui atspariomis drebulių skiedromis – malksnomis. Per antrąją rekonstrukciją XIX a. pabaigoje buvo perplanuota pietrytinė rūmų dalis, pristatytas 6 kolonų portikas. Kolonos taip pat medinės.
Aš nežinau, kodėl, bet šis dvaras sukelė man labai malonius jausmus. Tiesiog buvo gera, jauku. Gal dvaras ir atrodo gan paprastas, lyg eilinis medinis namukas, bet tame  turbūt ir slypi jo grožis. Nieko neišmanau apie architektūros stilius, bet čia tiesiog gera būti.  Ir pats pavadinimas labai skambus ir man kažkodėl prancūziškai manieringas, net norisi tarti ne Aristavėlė, o - Aristavelė, šiek tiek kitaip dedant kirtį. 

Jei lankysitės Rumšikėse, nepraeikite pro šalį. Tiesa, įleidžiama ne į visus kambarius, bet labai tikiuosi, kad su laiku galima bus pamatyti ir dar daugiau interjero.

O dar, mane sužavėjo muziejaus darbuotojas. Su tokia meile ir užsidegimu pasakojo apie ekspoziciją!

Matosi, kad žmogus myli savo darbą. Jei teisingai pamenu, jis baldininkas - restauratorius, gal todėl baldų istorijas pasakoja labai išsamiai ir įdomiai.


Liaudies buities muziejų rasite adresu Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelis, L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės, o bilietų kaina suaugusiems 5 eurai ( išeiginėmis ir renginių metu - 6 eurai), moksleiviams ir studentams -2,5 euro, ikimokyklinio amžiais vaikai įleidžiami nemokamai. Kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį visi įleidžiami nemokamai.