Pavadinimas - Išmintinga meilė. Jautrumu paremta drausmės alternatyva, padėsianti jums tapti geresniais tėvais, o jūsų vaikams užaugti visaverčiais žmonėmis.
Autorius - Martha Heineman Pieper, William J. Pieper.
Leidykla - Katalikų pasaulio leidiniai.
Leidimo metai - 2013.
Puslapių skaičius - 309.
Ar skaityčiau dar kartą - Taip. Ir tikrai skaitysiu dar ne vieną kartą, nes tai knyga-vadovas tėvams, nuo pat kūdikio gimimo iki vaiko brandos.
Šia knyga susidomėjau, kai perskaičiau kelias geras mamų rekomendacijas. Ne veltui "Išmintinga meilė" yra pelniusi daug literatūros apdovanojimų: Nepriklausomų leidėjų knygos (IPPY), JAV geriausios knygos, Gelett Burgerss vaikų knygos, Tarptautinės knygos, Creative Child Magazine apdovanojimas, Foreword Indies metų knyga. Tiesa, pirmieji skyriai skaitėsi sunkokai, bet vėliau, kai jau pagauni esmę ir perpranti neįprastas ausiai žodžių konstrukcijas, skaitymas tikrai pagreitėja.
Visada giliai širdyje tikėjau, kad vaikų ir tėvų santykiai gali būti šilti, paremti abipusiu pasitikėjimu ir meile, o ne bausmėmis, baime ir pykčiu. Kad tėvystė gali būti maloni ir džiaugsminga, o ne tik varginanti ir sekinanti. Koks paradoksas - kuo mes vaikus daugiau barame, baudžiame, tuo jie labiau neklauso ir vis labiau tolsta nuo mūsų. Akivaizdu, jog bausmėmis ir griežta drausme paremtas vaikų auklėjimas yra neveiksmingas. Juk bausmė - atitolina vaiką (ir ne tik vaiką, bet ir suaugusįjį) nuo mūsų, o meilė - suartina. Tad pirmas dalykas, ką galime padaryti - tai mylėti savo vaikus išmintingai. Apie tai ir yra ši knyga.
Be abejo, ši knyga netiks tiems tėvams, kurie negali savo vaikams skirti daugiau laiko, dėmesio ir nenori keistis patys. Bet net ir tokiu atveju knyga gali duoti daug naudos ir gal netgi padėtų pakeisti požiūrį į vaikų ir tėvų santykius. Taip pat, autoriai apgailestauja, jog šioje knygoje negalėjo plačiau apžvelgti vaikų, su tam tikrais sutrikimais ir sveikatos problemomis (agresyvumu, raidos atsilikimu, autizmu ir t.t.), ugdymo.
Svarbus privalumas yra tai, jog knygos autoriai - ne sausi teoretikai, patys neturintys vaikų, o didelę patirtį turintys specialistai - vyras ir žmona, apsigynę medicinos daktaro laipsnius vaikų psichoterapijos srityse, bei auginantys net penkis vaikus. Savo ugdymo filosofiją jie praktiškai ir kliniškai išbandė ne vienerius metus dirbdami šioje srityje, bei taip pat auklėdami savo vaikus, tad yra įsitikinę jos veiksmingumu. Knyga labai išmintingai suskirstyta į skyrius pagal vaiko amžių, todėl kai greitai prireikia informacijos, pakanka perskaityti aktualų skyrių. Taip pat čia apstu konkrečių pavyzdžių su sprendimais, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, kurie yra tarsi vadovas tėvams.
Išmintinga meilė trumpai - tai tėvišku rūpesčiu ir jautrumu vaiko poreikiams paremta drausmės alternatyva. H. ir W. J. Pieper yra be galo dideli pozityvistai ir visa jų knyga paremta pozityviu požiūriu į vaikų ir tėvų santykius. Jie paneigia, jog vaikai iš prigimties yra nepaklusnūs ir sunkiai kontroliuojami. Vaikų elgesį galima reguliuoti pozityviai ir brėžti konstruktyvias ribas. Taip, tai auklėjimas be bausmių, be apdovanojimų, tačiau turintis sveikas ribas.
Autoriai didžiausią dėmesį skiria vaiko emocinių poreikių patenkinimui. Šiandienos aktualijos rodo, jog daugėja tėvų, kurie pripažįsta vaiko emocinių poreikių svarbą, lygiai taip pat, kaip ir fizinių. Todėl ši knyga patiks tėvams, kurie vadovaujasi prieraišiosios ir pozityvios tėvystės principais.
"Tenkindami emocinius savo vaiko poreikius, jūs puoselėjate tikrąją jo nepriklausomybę, kurios pamatas yra stabilios vidinės laimės ištekliai ir kuri pasireiškia kaip sugebėjimas, nepažeidžiant kitų interesų, priimti teisingus sprendimus ir entuziastingai, deramomis priemonėmis siekti jų realizavimo."
Turbūt kiekvienas savo gyvenime esame sutikę žmonių, kurie spinduliuoja gerumu ir vidine laime, kokie rūpesčiai juos bekamuotų. Atrodo, jog savo viduje jie turi neįveikiamą laimės tvirtovę. Bet, taip pat yra ir tokių, kurie visada nelaimingi. Ir nors tokiam žmogui pasiseka, jis vistiek suranda būdų, kaip tą laimę sugadinti, taip vėl pelnydamas aplinkinių žmonių užuojautą. Ar kada nors susimąstėte, kodėl taip yra? Ar tai lemia charakteris, ar auklėjimas?
"Manyti, kad vaikai yra nelaimingi dėl įgimtų savo charakterio savybių yra labai patogu" - teigia autoriai. Ir savo knygoje jie pateikia pirminės laimės ir vidinio nelaimingumo apibūdinimus, bei jų priežastis.
Gimęs kūdikis į pasaulį žiūri labai optimistiškai ir dievina savo tėvus. Jis nesąmoningai jaučia, jog yra pajėgus sužadinti besąlygišką tėvų meilę sau ir jų rūpestį. Vaiko raidai labai svarbus laikotarpis maždaug iki trijų metų, mat tuo metu tinkamai patenkinus visus vaiko vystymosi poreikius, susiformuoja tvirta vidinė laimė, kuri nepriklauso nuo išorinių aplinkybių ir išlieka visą gyvenimą. Ir atvirkščiai - tinkamai nepatenkinus vaiko vystymosi poreikių, formuojasi vidinis nelaimingumas. Taip pat M. Ir W. Pieper pažymi, jog svarbu ne tik su vaiku praleidžiamo laiko kokybė, bet ir jo kiekybė (ypač vaikams iki 3 metų).
Tėvai vidinį nelaimingumą savo vaikams gali įskiepyti, patys to nenorėdami, ir dėl to nereikia jų kaltinti, pavyzdžiui:
- tėvai yra veikiami išorinių aplinkybių (skurdas, ligos);
- vadovaujasi klaidingomis vaikų auklėjimo rekomendacijomis;
- neteisingai supranta vaikų vystymosi poreikius;
- patys yra kankinami vidinio nelaimingumo.
Geras dalykas yra tas, jog vaikui, turinčiam vidinį nelaimingumą, galima padėti susigrąžinti sveiką būseną, nesvarbu kiek jam metų. O tėvai gali vėl pradėti džiaugtis tėvyste, nes šie dalykai yra užkoduoti pasąmonėje: tėvams - besąlygiškai mylėti savo vaikus, o vaikams - tėvus.
Ši auklėjimo filosofija iš tėvų reikalauja daugiau jėgų ir atsidavimo, ypač pirmuosius kelerius metus, negu kitos, tačiau vaikui augant visa tai atsiperka su kaupu. Be to, autoriai pabrėžia, jog auklėjimo rezultatus galima įvertinti tik vaikui visiškai subrendus ir tapus suaugusiu.
Kas galėtų būti geriau:
- Knygoje rekomenduojama migdyti vaikus atskirai nuo gimimo, nors šiuo metu yra įrodyta miegojimo kartu nauda, tiek kūdikiams, tiek vaikams, tiek ir jų tėvams.
- Patariama vaiką žindyti iki metų laiko, nors moksliniai tyrimai įrodo ilgalaikio žindymo naudą vaiko sveikatai ir vystimuisi. Turint omeny, kad pirmasis knygos leidimas buvo išleistas 1999 metais, gal dabar būtų ir kitokios rekomendacijos.
- Labai liberaliai žiūrima į sauskelnių naudojimą, ir netgi paliekama vaikui pačiam nuspręsti, kada jis norės pradėti naudotis tualetu ar puoduku. Viskas kaip ir būtų gerai, jei tik būtų naudojamos daugkartinės sauskelnės.
- Kai kuriems autorių teiginiams man pritrūko mokslinio pagrindimo.
- Neįprasti terminų vertimai: "medžiaginiai dalykai", "meilingas reguliavimas", "globos spragos", tačiau jų iššifravimą labai palengvina knygos pabaigoje esantys terminų paaiškinimai (žodynas).
