IRMOS požiūris apie projekto dalyves

Labai gaila, kad dienoraštyje dėliojant dalyvių portretų detales, teks kalbėti ir apie bendrių formas. Priežastis, be abejo, labai paprasta: projektas yra skirtas daugiau mažiau kūnui, tad ir visi susitikimų pokalbiai sukasi beveik tik apie tai.

Jei mergaitės ir pašneka apie ūkį ir bites, tai neprilygsta galimybei pažinti žmogų iš esmės, kai kartu suvalgoma pūras druskos ar prarymojama pusę nakties prie vyno taurės. Kita vertus, aptarti savo lyties atstovių užpakaliuką ar krūtinę – moterims joks ne nusikaltimas. Tai neįmanoma tik vyrams.

Jie mat ne gėjai. Labai džiaugiuosi, kad moterų gebėjimas įvertinti konkurentės formą iki šiol neturi nieko bendro nei su lytine orientacija, nei su kitais nenorminiais dalykais.

Pirmiausia apie Vaidą, nes bent jau man ji yra pati ryškiausia projekto dalyvė. Nesistebiu, kad būtent ją pirmiausia ir pastebėjau įėjusi į „Gemma“ klubą. Nereikėjo nė minutės suprasti, kad ji bus šio projekto žvaigždė. Taip sakant, priešė, dėl kurios ne gėda dėti į kelnytes. Čia aš perfrazuoju ,,Inculto“.

Nors Vaida absoliuti lyderė, kumelių lenktynėse už ją nestatyčiau. Bet tik dėl to, kad gyvenime dažniausiai atsitinka ne tai, ko tikiesi: aukštai skridę kartais labai žemai nupuola, o tyliosios kiaulės išknisa pačias saldžiausias šaknis.

Tepadaro, Vaida, šis mano skepsis Tave dar stipresnę, lai Tavo pasiryžimas laimėti dar sustiprėja. Beje, labai gerbiu tave už tai, kad tu neslepi savo noro laimėti. Man iš tiesų nevertas dėmesio kareivis, nesvajojantis tapti generolu.

Turbūt, kaip ir daugelį, dar mane žavi tavo impulsyvumas, laisvumas, mokėjimas bendrauti, visiškai pritariu tau, kad tu ne moteris, o tankas. Čia aš taip tikrai ne dėl išvaizdos. Tik gal stebėjausi, jog tokia reaktyvinė tanketė gali turėti kameros baimę (ją išduoda šiek tiek pakitęs balsas).

Bet iš kitos pusės, nieko keisto. Neseniai skaičiau, kad JAV atlikti tyrimai rodo, jog net mirties baimė nublanksta prieš auditorijos baimę. 40 procentų amerikiečių bijojo kalbėti prieš žmonių grupę, tik po to ėjo aukščio ar finansinių problemų baimė. Aš ir pati bijau, nors man tai yra mano darbas.

Vis dėlto be šių žavingų Vaidos dalykų, yra tokių, dėl kurių galėčiau perkąsti jai gerklę, taip aš su ja nesutinku. Pradedant visokiomis „cocacolų“ gėrimų akcijomis ir baigiant kampanijomis, nukreiptomis prieš penkiasdešimtmečius ir statybininkus. Na bet gyvenimas įvairus, gal tau kada teks ir statybininko, ir penkiasdešimtmečio žmona būti, o gal net abiejų viename!

Dar viena itin įdomi projekto dalyvė – Raminta. Ji man – gyva Mykoliuko Severiutė, jei kas iš mokyklos dar atsimena Vaižgantą. Bet jei rimtai, tai ne ilgi plaukai buvo šios paralelės priežastis. Didžiausias įspūdis – klubai.

Kaip sakydavo mano tėtis, tokie klubai niekados nelieka be vyro. Labai gaila, kad ji niekada negalėtų gyvenime sušokti striptizo. Bet gal po projekto jos nuomonė pasikeis? Jeigu būtų skiriama nugalėtoja pagal įdėtas pastangas, visus laurus atiduočiau Ramintai.

Ne tik dėl to, kad jai tenka gyventi su riebiavalge anyta (juk ne veltui yra sakoma: ,,O, Kristau, tu nepatyrei visų kančių, nes nebuvai užkuriuos), bet ir dėl to, kad ir jos vyras, kaip supratau, nėra didžiausias sveiko gyvenimo šalininkas.

Turint galvoje, kad Lietuvoje vyrai gyvena trumpiausiai ES šalyse ir tai, kad bet koks antsvoris smarkiai sumažina gyvenimo trukmę, sakyčiau, jo rizika pernelyg žiauri. Ypač turint omeny, kad Raminta – beveik gražiausių pasauly klubų savininkė (beveik, nes kažkur dar vis tebegyvena Lopez)...

Trečioje vietoje pagal įdomumą – Aušra. Pasakysiu atvirai, Aušra priklauso tai mane labiausiai stebinančių žmonių rūšiai. Būtent tokias kaip ji moteris stebėdama nuolat galvodavau: „Kaip galima taip tyčiotis iš Dievo dovanos, t. y. iš Dievo duoto grožio“.

Yra moterų, kurios Dievo ar Gamtos būna apdovanotos nepaprastais, tiesiog lėliškais veido bruožais, bet juos lyg tyčia sugadina antsvoriu. Taigi Aušra man yra būtent tokia moteris. Aš galiu kiek noriu sumažinti savo svorį, bet dėl įgimtų stambių veido bruožų niekada Aušros grožio neišlaušiu.

Daug kas sakytų, kad grožis – subjektyvus dalykas. Bet mano senelis, 96 metų dailiosios lyties specialistas, visuomet tokius išvedžiojimus vadindavo didžiausia nesąmone. Jo nuomone, jei moteris graži – tai visiems graži, o jei vidutinė – tai graži tik kai kuriems.

Taigi Aušra – ta moteris, kuri būdama, jos žodžiais kaip nendrelė, galėtų būti graži visiems. Bet ne tik graži. Ir jaunesnė. Tebūna ši žiauri mano nuomonė Aušrai – dar viena stipri motyvacija mažiau valgyti bei daugiau sportuoti.

Ir jokių „Nelįsk“. Taigi Aušra – mano dienoraščio varlė karalienė, po stebuklingų „Gemmos“ pabučiavimų turinti atgauti paties Dievo ar Gamtos jai suteiktą gražuolės statusą. Jei rinktų projekto gražiausiąją, visus laurus atiduočiau jai.

Ieva ir Viktorija mano mažiausiai apmąstytos dalyvės. Man jos iki šiol beveik tobulos, t.y. aš jas mažiausiai pažįstu. Ieva apskritai man užsifiksavo kaip vunderkindės mama (jos vaikė už mano sūnų jaunesnė, bet gabumais jį prašoka dvigubai) ir aš visuomet galvoju apie jos dukrą daugiau negu apie ją.

Šiaip moka kurti savo teigiamą įvaizdį, tik jis kitoks nei Vaidos. Vaida iš tų, kurios apmeta ir ataudžia, Ieva sudaro daugiau dalykinės moters įvaizdį, bet šiaip spėju, kad čia tik kaukė. Bet aš ne prieš tas kaukes. Sako, kuo daugiau jų turi, tuo didesnė asmenybė esi.

Na o Viktorija tai yra geriausias pavyzdys, kaip kiekvienas žmogus gali kitiems žmonėms sukurti ir pateikti save tokį, kokį nori. Parašė anketoje, jog jos akys didelės ir švelnios kaip žalmargės, o dar mamyčių klube figūruoja kaip žaliaakė, tai aš nieko daugiau joje nematau tik tas akis.

Bet akys – sielos veidrodis, tad dar yra laiko ir iki jos indo turinio prisikapstyti. Tiesa, man įstrigo, kad ji valgyt vyrui atskirai gamina, sau – viena, jam kita. Šitaip iš savęs tyčiotis aš kol kas leidžiu tik vienam vyrui pasauly. Vienerių metų sūnui, ir tai tik dėl to, kad jis beveik bedantis.

Beje, jei dalyvių vertinimo kriterijus būtų kūno riebalų ir raumenų santykis, manau, Viktorija laimėtų. Ir tai, mano nuomone, būtų objektyviausias šio konkurso kriterijus. Žodžiu, statau už ją.

Ir pabaigai apie paskutinę projekto dalyvę Irmą. Žmonėms sako, kad ji arogantiška, pernelyg geros nuomonės apie save, beveik nebendraujanti. Bet yra žmonės ir yra draugai. Iš čia ir pagrindinė mano problema: vis dar neišmokstu su žmonėmis bendrauti kaip su draugais.

Apskritai, kuo vyresnė darausi, tuo labiau mėgstu gyvenimą stebėti, o ne apie jį kalbėti. Tai esminio tiek. Manau, kad bendrės nesupyks, jei kažką pernelyg asmeniško paviešinau. Juk jei jau turėta drąsos prisistatyti storulėmis ir ateiti į šį projektą, tai, matyt, pasiryžta ir bet kokio lygio viešiems aptarinėjimams.

Kitą kartą norėčiau parašyti apie projekto ,,Pasitik pavasarį lieknesnė“ komentatores. Juk jos irgi žmogės, ir su jomis taip pat susipažinau, nors ir nedaug, ir neakivaizdžiai.

Rašyta balandžio 1– ąją

MK: Skaitau lyg romaną...tikrai įdomu, Irma. Galvoju, ar ateis kada mano eilė Tavo kritiškai, ironiškai, bet daug tiesos pasakančiai plunksnai...rodos, kiaurai permatai žmogų...