Daugybę metų judėdami tuo pačiu keliu jau daug ko aplink nebepastebime, per retai dairomės aplink. Pavasario saulė taip linksmai lauke šviečia ir keliauti kviečia. Metas krautis kuprines :) Taigi vieną laisvą rytmetį mes su Mantuku patraukėme pasidairyti po savo rajoną. Mūsų tikslas - nukeliauti iki Pilaitės malūno. Ne visai čia pat, bet ir ne taip jau toli.
Keliaujant pro kūrybines dirbtuves beepart, jų prieigose pamatome Mažąją bibliotekėlę.
Stabtelim, apžiūrim. Pasisupę supynėse, smagiai besidairydami toliau keliaujam.
Neilgai trukus prieš akis išnyra senas, medinis Pilaitės malūnas.
XVI a. Vilniuje buvo įkurtas mūrinis dvaras ir gyvenvietė. Nuo XVI amžiaus čia klestėjo stiprus ūkis, o kartu ir Pilaitės dvare įrengto malūno girnas pradėjo sukti Sudervėlės upelio vanduo. Tai XVI amžių menantis architektūrinis stebuklas bei kultūrinis paveldas. Tiek tad istorijos. O mus nustebino labai tylus ir gražiai žaliuojantis parkas su tvenkiniais, gausiais eksponatais, šalia kurių vieno susėdom užkandžiauti.
Ilgai vieni nebuvom, greit prisistatė ančių šeima. Pakalbintas, palesintas ir laimingas jas palikom
dar apžiūrėjom mažąjį vėjo malūnėlį
perėję čiurlenantį upelį tariam parkui ate.
Turistinis žygis pavyko, įspūdžių labai daug, įveikti 5 km ir mažojo nešti net nereikėjo :)
tikrai smagiai 😀
👍 Smagiai 😀
👍