Kasmet iš pajūrio kartu su mumis parkeliauja įvairiausių akmenėlių. Koks smagumas lėtai pėdinant pajūriu juos kilnoti ir apžiūrinėti. Rodos akmenėliai vieni už kitus gražesni, dailesni, spalvingesni. Pasirenkam, parsivežam ir nugula jie į kokią dėžutę. Ilgam, iki kitos vasaros, iki kito papildymo. Bet kartais būna, kad interneto platybėse užmatai gerą idėją. O ta idėja - piešimas ant akmenėlių. Labai įdomu ir nebandyta. Tad išdėliojam dalį akmenėlių
išsirenkame labiausiai kritusius į akį. Sūnus pačiumpa didžiausią akmenuką, rimtą akmenį.
Piešimui šį kartą pasirenkam flomasterius ir baltajį pieštuką. Tikrai smagiai piešiasi ir rezultatas greit ryškėja.
Bet mano piešėją pavilioja filmukai
o aš smagiai nukeliavau į vaikystę :)
ir štai mano akmeniniai namukai :)
O ne taip senai dar nukeliavau ir į Japoniją. Skaitydama ir vartydama knygos lapus :)
Knyga pristato nuostabų, įvairiapusį ir turtingą Japonijos kultūrinį paveldą, žmones, gyvenimo būdą. Remdamasis asmenine patirtimi, autorius su nostalgija ir humoru pasakoja apie savo gyvenimą dviejuose skirtinguose Japonijos miestuose: Tokijuje ir Kanadzavoje. Tarp skyrių įterpiamos lyriškos tekstinės miniatiūros, inspiruotos japoniškos kultūros aspektų, taip pat pateikiami nuotaikingi japoniškų patiekalų aprašymai.
Užkliuvo mano akys už šios ryškiaspalvės knygos bibliotekoje. Senai senai skaičiau kažkokią knygą apie Japoniją. Mokykloje buvau susidomėjausi šia šalimi ir susirašinėjau su mergaite iš Japonijos. Nostalgija... o kaip aš laukdavau tų popierinių laiškų ir atvirlaiškių :)
O ar jums patinka skaityti knygas apie kitas šalis, kitas kūltūras?
Kokie dailūs akmenukai 👍 Namukus ruošėmės ruošėmės piešt, bet neprisiruošėm ir mudu su Airidu, o šiaip tai irgi visokių "šedevrų" prikūrėm piešdami ant jų 😀