IRMA: Kodėl taip sunku laikytis tokių paprastų taisyklių: estetiškai, sveikai ir kultūringai maitintis?

Pagrindiniai spektaklio dalyviai įamžinti, žiūrovų salė pakaitinta, oponenčių surasta, šiokia tokia intriga suknelės dėka sukurta, belieka grįžti į veiksmą.

Per pirmąją projekto dalį savo svorį sumažinau lygiai, gramulis gramulin, penkiais kilogramais. Tiesa, kai vyko apdovanojimas, buvo prarasti tik 3 kg, tad paskirto prizo negavau (nemokamos mankštos baseine), nes jis buvo dovanotas tuo metu daugiau suliesėjusioms Ievai (4 kg) ir Aušrai (3,8 kg).

Supykau. Aišku, ne dėl to, jog negavau tos mankštelės. Tiesiog suveikė žmogiškasis teisingumo jausmas dėl dvigubų standartų. Jeigu "Gemma" savo teorinėmis paskaitomis propaguoja sveiką, kokybišką liesėjimą, tai ir praktikoje taip pat turėtų pirmiausia vertinti ne kiekybę, o kokybę.

O kokybė yra raumenų, skysčių ir riebalų santykis organizme. Žinau, kad iš tikrųjų pjaunu šaką, ant kurios pati sėdžiu, bet privalau parašyti, kad bet kokie prizai turi būti dalinami atsižvelgiant tik į šį kriterijų. Juk būtent čia, kaip aš suprantu, yra kokybiško liesėjimo raktas.

Gaila, kad pagal šiuos rodiklius, kaip ir sakė Gintarė, esu "autsaiderė". Priežastis paprasta: Gemma smegenų neoperuoja ir neplauna, o pačiai pakeisti požiūrį į sportą ar skysčių vartojimą man vis dar nepavyko. Vis dėl to sužinojusi, kaip smarkiai sumažėjo per tą liesėjimą mano raumenų masė ir skysčių kiekis organizme, bandysiu dar kartą pradėti kasdien daryti mankštą ir gerti gerti. Bet tai nuo pirmadienio.

Dar vienas dalykas — kasmėnesinis kūno apimčių matavimas. Prieš 4 savaites buvo išmatuoti mūsų liemuo, klubai ir šlaunys. Tad neseniai buvo patikrinta, kiek sumažėjo šių problematiškų vietų apimtis.

Pagal šį kriterijų tapau antros vietos laimėtoja (liemuo suplonėjo 12 cm, klubai — 3, o šlaunys kartu paėmus 5 cm, tad suma summarum - 20 cm), tačiau dėl anksčiau minėtų priežasčių tuo visiškai nesidžiaugiu.

{smallpic:1}

K.Sereikaitės nuotr.

Trečias įdomus dalykas, padėjęs man  stumti veiksmą į priekį, buvo Aušros tekstas ,,Mano kūną paliko dar du kilogramai!“. Jis priminė ne tik Gintarės patarimus įsivaizduoti save gražiomis plonomis ,,makenėmis“, išdidžiai rinktis parduotuvėje maistą, grįžus visa tai grakščiai gaminti, serviruoti ir po to lėtai lėtai valgyti.

Svarbiausia, kad šios tobulos Aušros maitinimosi mizanscenos man sugrojo, jog aš vis dar ne ,,makenė“ ir greičiausiai ja niekada nebūsiu. Nežinau, kaip gyvena kitos mamos, nežinau, kiek daug yra taip valgančių kaip Aušra (tiesą sakant, galvoju, kad ir ji kasdien žiedlapiais stalų nebarsto, tiesiog tai buvo mažytis šou, žaidimas), bet aš paprastai pusryčiams, visus išleidusi iš namų, sušlemščiu tiesiai iš puodo likusią košę.

 Aišku, tiek, kiek rieškučiose telpa. Anksčiau, žinoma, sugrūsdavau viską, o jei nepajėgdavau, tai tuos likučius panaudodavau vakarienei kepdama varškės apkepą ar avižinių dribsnių sausainius.

Priešpiečiams kartu su vaiku pakapoju obuolių — bananų tyrės.

Pietūs būna normalesni, čia dietologės rekomenduoti makaronai su žiediniais kopūstais, plius baltasis padažas. Tik ji tai rekomendavo valgyti vakarienei, bet aš darau pietums, nes nemėgstu mėsos, dėl to ir problemos su raumenimis. Labai sunku prisiversti valgyti mėsą.

Po to išgeriu kokio jogurto stiklinę, atkreipkit dėmesį, koks nuostabus "rundeliukas", tarybinis, dar močiutės kaip kraitis dovanotas. Beje, kalbininkai rundelį siūlo vadinti kaistuvu, kaušu arba didžiuoju samčiu.

Vakarienei sumuštinis su pesco padažu, mozarella ir pomidoru. Taip pat iš dietologės repertuaro. Makaronai tai šlykštūs, bet šitie sumuštiniai tai labai skanūs. Rekomenduoju.

Tai tokia ta mano kasdienybė, kurios niekaip iki šiol negaliu nugalėti. Tad šiuo metu man aktualiausias klausimas, kodėl taip sunku laikytis, atrodo, tokių paprastų Gemmos  taisyklių: estetiškai, sveikai ir kultūringai maitintis 5 kartus per dieną.

Kaip ir, beje, bent 15 minučių kasdien pasimankštinti. Man labai įdomu būtų sužinoti, ar daug yra mamyčių, sugebančių taip gemmiškai gyventi. Ne mažiau smalsu, ar jos tai gavo su genais, ar vėliau pačios kažkaip išmoko ar buvo išmokytos.

Įsivaizduoju, jog toks gyvenimo būdas turėtų būti paveikęs ne tik jų kūną, bet ir jų sielą. Visiškai nenoriu pasakyti, jog taip gyvendamos jos turėtų būti pavirtusios smegenų ,,makenėmis“. Labai labai smalsu išgirsti priešingą nuomonę, suprasti kitaip mąstantį.

Gal aš, nesugebanti iki šiol suprasti buities grožio ir prasmės, būsiu priversta pakeisti nuomonę ir jau rytoj visai šeimai košę į dubenėlius krėsiu elipsės ar kūgio forma, o tos formos viršūnėlę puošiu šaldytomis braškėmis ar kačiukų pumpurais?

Gal iš tikrųjų koks ,,Lietuvos ryto” priedas ,,Stilius” ar kiti žurnalai jau išaugino kartą, kuriai kiekvieną dieną paversti švente vieni juokai.

Gal iš tikrųjų taip gyventi sunku tik man, tarybinių laikų, ignoravusių bet kokią estetiką, aukai, be to, dar ir beveik pirmai kartai nuo žagrės?

Labai lauksiu Jūsų nuomonių ir komentarų.