Antradienis ir ketvirtadienis tapo mano mėgstamiausios dienos. Tik ir laukiu, kada važiuosiu sportuoti. Uch, kaip smagu. Pasportuoji, išsikrauni, pagerini nuotaiką, o kur dar kūno dailinimas.
Per tą sporto valandėlę tenka neblogai paprakaituoti, o kitą dieną ir raumenukus paskauda. Bet nieko tokio, juk viską darau dėl savęs, juk noriu būti graži. O pats nemėgstamiausias tapo savaitgalis, ypač, jei tenka pasisvečiuoti pas tėvus.
Ten būna tiek daug saldumynų: pyragų, šokoladų, saldainių (mano tėtis irgi saldumynų maniakas, bet problemų su svoriu niekada neturėjo. Valgo, kiek telpa, o atrodo, kaip šakaliukas). Taip sunku atsispirt tiems saldumynams.
Atrodo, imsiu ir visko paragausiu, bet paragavus, gali nutikt taip, kad nebegalėsiu sustot. Todėl ugdau valią ir saldumynų stengiuosi valgyti kuo mažiau. Pati saldumynų nebeperku, kad namuose jų būtų kuo mažiau. Ir kol kas sekasi jiems atsispirt. Valio!
Praėjusį ketvirtadienį buvo susitikimas su dietologe. Paklausinėjo, kokie nusiskundimai, kokie siekiai, kaip maitinuosi. O man labiausiai patiko – kad nuleido ant žemės iš svajonių padebesių. Mat užsisvajojau numest nemažai kg, nors pati esu pakankamai aukšta (172 cm), o norėjau svert 60 kg ar 62 kg.
Sakė, gal ir galima tiek sverti, bet bus sunku tą svorį išlaikyti, o kas svarbiausia, kad tai gali atsiliepti ir sveikatai. Jau rezultatą turiu, kuriuo esu patenkinta. Jau ir džinsai laisvoki ir pati prieš veidrodį gražesnė atrodau. Ir artimieji pastebėjo, kad keliais kilogramais mažiau sveriu. Labai džiaugiuosi tuo. O tokia gera pradžia suteikia daugiau jėgų siekti savo tikslų.
Dar labai laukiu dietologės sudaryto mitybos plano. Labai įdomu, kaip dietologė rekomenduos maitintis. Šį planą reiks įsidėt į galvą, kad turėčiau visam gyvenimui.
Teko atrast laiko ir namuose pasportuoti. Tai stengiuosi padaryti ryte atsikėlus. Tada ir pati visą dieną geriau jaučiuosi ir žinau, kad svarbiausias dienos darbas jau nudirbtas.
Nors sportuoju namie tik 15 min., bet prakaito išlieju nemažai. Taip pat stengiuosi kuo daugiau vaikščioti. Jei važiuoju autobusu, tai išlipu viena stotele anksčiau, kad dar būtų galima pasivaikščioti.
Turiu žingsnių matuoklį ir kiekvieną dieną seku, kiek nueinu. Dar 10 000 nepasiekiau, bet tikiu, kad vieną dieną šį atstumą įveiksiu.
O labiausiai neramina tai, kad laukia dvi dienelės, per kurias gali tekt pavalgyti daugiau, nei rekomenduojama – tai mano mažylės vienerių metukų gimtadienis, kurį švęsim šį penktadienį.
Jau užsisakėme gražų ir, manau, labai skanų tortuką, o kur dar visi kiti skanumynai? Taip pat sekmadienį mūsų laukia dar viena graži pavasario šventė – šv. Velykos. Oi, teks ir toliau ugdyti valią...
Visiem linkiu gražių, smagių ir spalvotų Šv. Velykų!
Ievužė
😉
Kaip galima per tokias šventes atsispirti kam? kai šitiek visi stalai apkrauti gardumynu.... 😛 😃 Bet jei labai norite, viskas įmanoma 😉 Sekmės jums kuo didžiausios! 😉 🌷
Sutinku, sunku per sventes atsispirti. zinau teoriskai ka reikia daryti, bet praktiskai tai igyvendinti taip sunku 😀) Linkiu, Ievute, smagaus gimtadienio, gali ir torciuko paragauti, juk tokia proga, o po visu svenciu viskas stos i savo vezias. Sekmes ! 😀
Na taip per šventes atsilaikyti sunku . . . turiu omeny valgymą 😉 😃
po sventimo stenkites ,bent jau iki 12 val nevalgyti,o tik vandenuka gerti ,pasportuoti 😉 tada truputi sumazinsite kaloriju pervirsa 😀
Prisimink mano žodžius, truputį apsileidau, tik vieną dienikę, ir še tau....1kg atgal sugrįžo😉 tad reikia visur jausti saiką, sakau lyg tai būtų labai lengva😃 bet linkiu ir per gimčę, ir per Velykas visko ragaut saikingai😀