Idealumų ieškojimas: Pamąstymai...

22. Oct 2012, 00:00

Dairausi idealų. Googlinimas.

Užduotis pamąstymui – įvardink savo idealą. Ar yra idealumas pasaulyje – galėčiau pamąstyti, o jei net ir pažadinta iš miego stengiuosi atrodyti ir elgtis kaip J.Loppez, A.Jolie ar D.Barrymore, nes šventai tikiu savo idealu, mąstymui vietos nebelieka.

Tiesiog atveri piniginę ir pasisamdęs geriausius savo gyvenimo režisierius tobulai (?!) suplanuoji savo moterišką, mamišką, žvaigždišką dieną. Belieka tik tiksliai laiku nusišypsoti, iškelti ar užglaistyti skandalą, pasipuošti Gucci rankine, nusiprausus prakaitą išeiti iš treniruotės su asmeniniu treneriu, visą parą repetuoti, o kitą – tobulai pasirodyti idealų paieškose paskendusiai miniai, na gal dar penkias minutes surasti savo septyniems vaikams ar bendrai šeimos fotografijai.

Ne, aš nepažįstu nei A.Jolie, negyvenu su D.Barrymore ir nieko negalėčiau papasakoti apie ją, o savo nemažo užpakaliuko nesiekiu paversti moteriškumo simboliu kaip J.Loppez. Vadinasi, idealo staiga įvardinti tiesiog negali. Belieka pamąstyti ir surasti idealias žmonių savybes, kurias bandai perimti kurdamas savo ASMENYBĘ.

Pamąstymai. Idealumų beieškant.

Ieva. Dviejų nuostabių pametinukų mama. Sugeba būti viena dviejose vietose tuo pat metu. Išlieka budri sergant vaikams. Tapus mama nepakeitė santykių su savo draugais, išlaiko draugų tradicijas tam tikromis progomis būtinai susiburti kartu, organizuoja teminius vakarėlius.

Vilija. Naujai iškepta mamytė. Interneto pokalbiuose nepasidavė gąsdinimams:

su mažu vaiku nieko planuotis negalima;

su mažu vaiku turėsi užsidaryti namuose ir pamirši visas keliones, visas pramogas;

su vaiku gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis ir laiko SAU nebelieka;

Ji sakė NORĖČIAU... o kai labai tiki, taip ir būna. Gyvenimas įgavo naujų spalvų, savotiškai apvertė gyvenimą aukštyn kojomis, bet ji puikiai leidžia laiką su savo mažyliu, keliauja, susitinka, važiuoja, eina, svariausia – PLANUOJA. Ideali žmona iš musės nedaranti dramblio. Visais gyvenimo klausimais KALBASI su savo vyru, NIEKADA neužmiega susipykę, neišsiaiškinę.

Danutė. Mano vyro mama. Kokiais būdais sugebėjo įskiepyti savo trims vaikams, jog nieko nėra geriau už vieningą šeimą? Visi trys kas antrą savaitgalį žūtbūt turi su savo šeimomis vykti į tėviškę – juk taip senai matėsi. O vaikų šeimos niekada tam neprieštarauja, nes tuose namuose yra nerealiai GERA.

Mama. Mano mama. Retai sutampa mūsų skoniai, lengviau sugalvoju, ko aš tikrai nedarysiu, ką daro ji, nei seksiu jos pavyzdžiu. Bet yra viena savybė, kurią būtinai stengiuosi perimti iš jos kaip mamos. Tais sunkiais deficitiniais metais ji visada parnešdavo man saldainį, sausainį, vaisiaus riekel3.

Grįžta ir iš servetėlės ištraukia nesuvalgytą, o vaikams įvyniotą kąsnelį. Visada stengiuosi ir aš patirtu džiaugsmu pasidalinti su savo mažium. Ir dar... Nemačiau tobulesnės močiutės. Vietoj atostogų skirtingose pasaulio kampeliuose, kas porą mėnesių ji būtinai skrenda/plaukia aplankyti savo užsienyje gyvenančios anūkės.

Kad pabūtu su ja parke, ar pažaistų smėlio dėžėje. Aš kaip ir ji kada nors žaisdama su savo anūkėliais slėpynių, pamiršusi visus savo mokslinius laipsnius ir pareigas, nebijosiu susirangyti spintoje ar palįsti PO LOVA.

Iveta. Elsos mama. Vienintelė mano sesė gyvenanti ne Lietuvoje, nepaliaujamai keliauja su savo dukryte. Nespėja krauti ir išsikrauti lagaminų – lėktuvu, traukiniais, laivais, automobiliu keliauja aplankyti po Europą išsibarsčiusių giminių ar tiesiog plėsti dukrytės pasaulio pažinimą. Ir niekada negirdėjau, kad sunku, kai aš kartais padarau problemą:

be automobilio iš priemiesčio negaliu pasiekti miesto centro;

nu kur aš su vaiku į tą troleibusą...

oj ne ne, pėsčiomis iki prekybos centro...?

Ir dar. Man beprotiškai patinka, kaip ji auklėja savo mažylę. Niekada nešaukia ir nerėkauja, nekalba apie diržus ar kažką panašaus, nerengia kaip kopūsto ir nevelka kelių megztukų vienu metu, grūdina, kiekvienam orui turi tinkamą aprangą – aš ir savo sūneliui parūpinau neperpučiamus vėjo, lietaus drabužius, taip pat nesuprantu mamų, kurios rengia gražiai savo vaikus einant į žaidimų aikštelę ir kas minutę jam primena - "nesusitepk kelnių, ej pažiūrėk kaip čia nešvaru, tu su baltom kelnėm, nelįsk..".

Gerda. Mano geriausia draugė.

Jos sūneliui ketveri. Gyvena už Atlanto jau daugiau kaip dešimtmetį, bet palaikome labai tvirtus ryšius.

Kas kartą vaizdo pokalbiuose ir laiškuose, tuose retuose, bet stebuklinguose susitikimuose akis į akį, ji mane žavi savo jaunatvišku polėkiu ir įkvepia kurti mane iš savo akių, kūno ir plaukų grožį, derinti papuošalus, domėtis mada, pauostyti naujo kvepalų aromato, suvokti, kaip kartais gera ištrūkti nuo kitų ir pabūti dėl savęs, nepamiršti linksmintis, pramogauti, stengtis dėl vyro, savo šeimos, kartais nusirišti prijuostę, padaryti ne tik skanius, bet ir gražiai atrodančius pusryčius, ir vilkint blizgančią suknelę, laikant taurę kokteilio linksmame vakarėlyje nepaprastai DIDŽIUOTIS, kad esi mama.

Vietoj pabaigos.

Man jos yra Lietuvos, o išvykusios - pasaulio Moterys – Mamos, iš kurių semiuosi išminties ir noro tobulėti kaip mama, žmona ir moteris. Džiaugiuosi, kad buvau pakviesta PAMĄSTYTI, į ką ir kodėl aš lygiuojuosi. AČIŪ.