Pavargęs ar pailsėjęs jis niekada nenustygsta vietoje, nuolat kažkur puldinėja, šokinėja, o jei sėdi, viską aplink vis tiek liečia ar kažką daro su daiktais. Kaip elgtis tėvams?
Su juo į svečius dažnai tėveliai baiminasi eiti, nes mažylis viską iš eilės griebia, šokinėja ant lovų. Pabartas suklūsta, bet po sekundės, žiūrėk – jau daro savo. Net ir paūgėjęs toks vaikas iškart daro kelis darbelius, tačiau nė prie vieno ilgiau neužsibūna.
Ar reikia tėveliams sunerimti, jei jų trimetis ar kiek vyresnis sūnelis yra perdėm judrus, neišlaikantis dėmesio. Pasidalinkite patirtimi, jei auginate tokį mažylį?
rasa,mano sunelis irgi labai judrus,nenustygsta vietoj.Jam visko reike,su zaislais mazai zaidzia,.Kai pasiziuri i kitus vaikus jie ramus net kartais pavydu darosi.I barimus visai nereguoja,pasiziuri tiktai ir vistiek savo daro.Kartais nuo jo tokio judrumo pavargstu
mano nuomone tokius vaikelius tiesiok reikia uzimti paviziui leisti lankiti baseina sporto klubus kad jie atiduotu ta energije tada ir vaikuciai ir teveliai bus laimingesni😀
auginu du sunelius,vienam 6 men.vyresneliui 5 metai.Vyresnelis nenustygsta vietoje,visur jo pilna.Visaip buna ir pavargstsm nuo jo siautejimu,pabaram,bet tai tik kelioms minutems,jis apsisukes daro ta pati.Siaip ir gabus,noriai mokosi skaiciuoti,pazinti raideles.........Gal ir gerai kad jis toks pas mus😀
Mano septinmete dukra irgi yra aktiviste. Truputi issiblaskius, visur skubanti, taciau gabi mergaite. Manau ateis laikas ir visa tai praeis. Gal netgi isaugs, o tada pasigesim to aktyvumo. Neramu, tik kad mokykloj neiseina susikaupt, bet manau ateis laikas ir viskas bus gerai. Reikia kantrybes su tokiu vaikuciu, bet jos neisivaizduoju kitokios. 😀
nemanau kad reiktu sunerimti,turiu 10men suneli,jis yra hiperaktyvus,nepastoves nepasedes ramei viska ciumpa bega,tokiam vaikui reikktu daugiau demesio skirti.su juo daugiau uzsiimti kad ta susikaupusia energija isnaudotu naudingai.
Mūsų vyresnėlė buvo tokia ( o ir dabar vietoj nenustygsta) viena gydytoja pasiulė duot raminamuosius. Prigazdino. Kreipėmės į kitą gydytoja, ši labai maloniai paaiškino kad su tokiais vaikais sunku tačiau jie ir gyvenime daugiau gali pasiekti nei ramus vaikas. Ir dar labai nustebo, kai pasakėm kad kita specialistė pasiulė raminamuosius. Liepė mokyti pabaigti vieną darbą (buvo labai sunku bet pavyko) ir apsišarvuoti kantrybe. Tikrai kartais rodidavosi, kad išvaris iš proto, bet po kiek laiko tas judrumas aprimsta,
o ir tiesiog pripranti ir atrodo kad vaikas kitoks negali buti 😀