Gyvenimas prie upės

Mano vaikystė prabėgo prie Nemuno. Galima sakyti gyvenome pakrantėje, tereikėdavo per pievą perbėgti ir galėjai sumerkti kojas į vandenį.
Užaugau, pakeičiau gyvenamą vietą, o nuo upės nelabai nutolau. Vaikų vaikystė taip pat neatsiejama nuo Nemuno, lygiai taip pat kaip mamos vaikystėje. 
Airidas vakarais sportuoja, bėgiodamas paupyje įrengtais pėsčiųjų takais.
Ir dažnų pasivaikščiojimų vieta dažniausiai būna paupys. Ir nors vieta ta pati, bet vaizdas visada kitoks, niekada nenusibostantis, nepaliaujantis džiuginti.





Čia saulė kyla ir leidžiasi kasdien vis  kitaip, upės tėkmė kaskart kažkuo įpatinga, o vandens paukščių gyvenimą stebėti niekada nepabosta. Ypač dar jei paukščių karalienės mielai sutinka papozuoti.