Grįžtu. O kaip Jūs gyvenate?

Tikiu, kad nieks jau nė netsimenate. Maždaug metus vis užsukdavau čia pasidalinti savo šeimos džiaugsmais ir hobiais. Mūsų šeima gyvena puoselėdama baltų kultūrą, tad dalintis nuolat rasdavau kuo - kitoks požiūris į gyvenimą, baltiški nuotykiai, renginiai, šventės. Ir staiga lioviausi. Dabar žiūriu - paskutinii įrašai buvo ppraėjusių metų pradžioje. Tuomet pratinome savo jaunėlę Rikantę prie darželio, tiesa, labai nesėkmingai (darželio auklėtoja pasirodė labai negeranoriška, linkusi kenkti vaikams, rašėme skundų švietimo ministerijai ir straipsnių apie tai čia). 

Galiausiai mūsų mažylė išėjo į privatų darželį, kur adaptavosi vos per dvi dienas. Tačiau ši problema buvo tik pradžia. Visi metai buvo nepaprastai sunkūs, tad lioviausi rašyti, reikėjo kovoti už išlikimą. Pagaliau metai pasibaigė, dienos prašviesėjo, tamsą pakeitė šviesa.O mūsų jaunėlė Rikantė tapo vidutinėle.

Rugsėjo viduryje mūsų šeimą papildė trečioji laumė - gimė Rugilė, kvepiančių namų mergaitė. Su ja ir praasidėjo šviesesnės dienos. Jos gimimas buvo stebuklingas, jaukus, nepaprastai šviesus ir švelnus nuotykis, visai kitoks, nei pirmųjų mergelių kelionė. Tai buvo tokia ypatinga gimtis, kad taip ir neatradau žodžių aprašyti šią gimties istoriją. Gal kada nors.

Mūsų šeima dabar gyvena maloniais (o kartais ir nelabai) naujų namų įsirenginėjimo rūpesčiais. Draugai man sako - nepavydžiu tau statybų. Jų ir aš sau nepavydžiu, bet kai žinau, kiek duobėto kelio teko nueiti, kad tą turėtume, esu laiminga ir pasiryžusi dalintis su Jumis mūsų baltiškais nuotykiais bei kviesti prisijungti.