Gornostajiškių dvaras vaiduoklis

Gornostajiškių dvaras vaiduoklis

01. Aug 23:06 Mamatest Mamatest

Ar jūs domitės istorija? O ar jus domina istorinės vietos? Turbūt daugelį iš mūsų domina tokie dalykai. Mes lankomės muziejuose, išlikusiuose dvaruose. Vieni iš jų gyvena tarsi antrą gyvenimą, tiesiog žydi. Kiti gi nyksta. Gal jiems nepasisekė ir stovi jie nepatogiose turistams vietose? O galbūt juose negyveno jokie garsūs grafai ir todėl istoriškai jie nėra nei svarbūs, nei įdomūs? Pasak Lietuvos dvarų enciklopedijos, o tiksliau dviejų jos leidimų informacijos, dvarai sparčiai nyksta. Jei iš pradžių jų buvo priskaičiuojama virš 600 ( pirmas leidimas), dabar registruota yra jau 570. Ir panašu, kad skaičius ir toliau mažės...

Vienas tokių nykstančių dvarų -Gornostajiškių dvaras, - yra netoli Šalčininkų - Eišiškių plento Nr.126, gal 4-5 km nuo Eišiškių.
Pavadinimas kilęs nuo Gornostajkos (Versekos) upės, nors šiaip, kiek žinau, gornostaj rusiškai reiškia gan mielą žvėrelį. Mūsiškai - šermuonėlis. Va toks, kaip nuotraukoje iš interneto.

Kaži, gal anksčiau čia jų populiacija buvo didelė? Na, bet aš ne apie šermuonėlius.
Nelietuviškai vadinamas dvaras žymus yra tuo, kad iš čia kilęs lietuvių raštijos veikėjas Stanislovas Rapolionis (1485-1545).  Jis - vienas lietuvių raštijos pradininkų, reformacijos pradininkas Vilniuje, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius.
1986-tais metais jam Gornostajiškių dvare pastatytas paminklas. Deja, paminklas dabar nėra toks, koks turėtų būti, biustą kadaise pavogė metalo vagys, o pats dvaras stovi apleistas, lyg vaiduoklis.

Tiesa, šalia jo gyvena žmonės. Mus netgi aplojo šuo. Bet žmonės su mumis bendrauti nepanoro. Pasislepė namuose. Tik kudlius mus palydėjo keliais au au ir irgi dingo. Vėl likome stebėti dvaro vaiduoklio. 
Rašoma, kad nuo XVIII a. pabaigos iki 1939 m. savininkai buvo Sekluckiai (lenk. Siekluccy), 1863 m. valdę 800 dešimtinių žemės. XVIII a. pab. sodybos teritorijoje stovėjo mediniai rūmai, svirnai, svaigalų darykla, vandens malūnas ir kt. – šie pastatai iki mūsų dienų neišliko.

Išlikę dvaro pastatai statyti XIX a. ketvirtame dešimtmetyje, buvo čia užveistas ir parkas, dar 1812 m., tačiau iki šiandienos neišliko, tik dvi liepų alėjos. 1863 m. už paramą, kurią Vincentas Sekluckis teikė sukilėliams, caro valdžia dvarą sekvestravo ( liaudiškai tariant, kažkas panašaus į arešto uždėjimą valstybiniais tikslais).

Paskutinis Gornostajiškių dvaro savininkas Juozapas Sekluckis buvo rezervo karininkas, dalyvavo I pasauliniame kare I-ajame lenkų korpuse (vadovaujamame gen. J. Dowbor-Muśnickiego). Visuomenės veikėjas, Lenkijos "kresų" sąjungos (lenk. Kresowy Związeu Ziemia) narys, nužudytas 1940 m. Lydoje. Dvaras buvo nacionalizuotas.  Tarybiniu laikotarpiu čia buvo kolūkio "Lenino priesakai" centras, kas akivaizdu ir šiandien. Nors į vidų patekti neįmanoma, bet pro murzinus, vietomis išdaužtus stiklus matosi tamsūs apleisti kambariai su įvairiom šiukšlėm, lūžusiais baldais, degtinės bonkikėm IR "visų tautų vado draugo Lenino" plakatas... gal dvare yra ir daugiau sovietinio palikimo, bent jau galima įsivaizduoti, kaip kaimiečiai kolūkiečiai rinkdavosi į dvarą - kolūkio centrą ir aptarinėdavo sėjos klausimus, planų vygdymą ir panašiai.

Na o dabar tuštuma, tamsa. Viduje turbūt kvepia drėgme ir pelėsiais, o dar senais daiktais... ir gal šiek tiek istorija. Na, jei fantazija labai laki, galima išgirsti ar pamatyti buvusius dvaro šeimininkus. Kad ir tą patį Vincentą Sekluckį, kuris rėmė sukilėlius, gal net dvaro rūsiuose juos slėpė ir buvo įrengęs štabą... 

Pelėsiais ir užmarštimi kvepiantis dvaras...

Iš išorės jis vargšelis pametęs savo gražų dvarišką rūbą. Dažai apsilupę, langinės iškrypusios, kolonos aptrupėjusios, sienuose nubyrėjęs tinkas atidengia plytas... lyg žaizdas. 

Aš nežinau, ar tai tinkamas kandidatas Vasaros gidui, bet negalėjau neparašyti. O gal čia aš viena tokia, kuriai įdomios ir tokios apleistos vietos? 

Gaila tik, kad informacijos turiu per mažai. Veikia tik vaizduotė. 

Nieko įspūdingo ir įdomaus nepamatysite, bet jei jus traukia istorijos vaiduokliai, tai užsukite. Visgi kaimo romantika. Netoliese ganosi karvytės, žydi gėlės, auga obelys irgi atrodančios apleistomis. Nors ką aš, - betono žmogus, suprantu apie kaimo gyvenimą :)

Gintarep Gintarep 02. Aug 09:18

Žinau...Dažnai pravažiuojame, bet nemaniau (o gal nenorėjau) užsukti. Ačiū, vaikui reikia visokios istorijos...