Gimtadienis su meškiuku Pedingtonu

Helovino dekoracijas skubiai keičiau naujomis, pučiau balionus, gaminau stendus, žaidimus, plakatus.

Ir viskas vardan vaiko noro susitikti su meškiuku Pedingtonu. Aišku, Nikolas norėjo važiuoti pas jį į Angliją, bet, na, suprantat, Brexit'as, covidas...  na iš kur aš paimsiu tą meškiuką? 

Teko pasidžiaugti pliušiniu, kurį, beje, ne mes dovanojom, o kurį "atsiuntė" pats Pedingtonas, su kuriuo Nikolas susirašinėjo laiškais ir su kuriuo "kalbėjo" telefonu ( ten buvo tėtis). Nikolas apgailestavo, kad nemoka angliškai ir sakė, kol pasibaigs corona reikės pasimokyt. 

Taigi, namus puošėm raudonai mėlynai geltonais balionais, ant durų pakabinom plakatą, kviečiantį svečius į Pedingtono blynų vakarėlį Nikolo gimtadienio proga. 

Ir tortas pas mus buvo iš blynų. Tiesa, vietoj marmelado ragavom jį su klevų sirupu.

Suorganizavau loteriją svečiams su trinamais bilietais ir be pralaimėjimo. Kiekvienas gavo kokią nors smulkmeną: rašiklį, bloknotą, žaisliuką. 

O vaikams labiausiai patiko žaidimai, kurių net nespėjom visų sužaisti. Buvo ir estafetės saldainiams laimėti, ir šokinėjimas ant didelio pripučiamo kamuolio, ir bingo ir spalvinimas, ir labirintai. O kadangi  dar netoli nuvažiavom nuo Helovino, pasipasakojome ir šiurpių istorijų. 

Pasidarėm ir mini fotosesiją. 

Na ir be abejo, pūtė jubilijatas žvakutes! Norą jis sugalvojo dar ryte ir pasakė jį man. Liepė niekam nesakyti. 

O po gimtadienio, kai atsigulė miegoti vėl pergyveno, kad nemoka angliškai...

P.S. meškutis Pedingtonas buvo padovanotas slapta. Paskambinau į duris kai Nikolas nematė, ir vaikas nubėgo atidaryti, o už durų pamatė stovintį meškutį. Bėgom žiūrėti pro langą, bet taip ir nematėm to Royal Mail paštininko, kuris jį atnešė... ech...