Sužinojome, kur yra paukščių rojus!

Kai tik pamačiau naujausio Olivier ir Yveso Ringerių filmo „Keliaujantys paukščiai“ (Les oiseaux de passage, 2015), šiuo metu rodomo kinoteatre "Skalvija", anonsą, užsidegiau į jį būtinai nusivesti dešimtetę dukrą.

Juolab, kad filmo herojė bendraamžė ir tema labai artima tam, kuo dukra šiuo metu gyvena. Ji labai nori šuniuko, labai nori kažkuo rūpintis.

Tiesa, filmas ne apie šuniuką, o apie ančiuką. Bet apie viską nuo pradžių.

Dešimtmetė Kati per savo gimtadienį nuo tėčio gauna neįprastą dovaną - kiaušinį. Tačiau tai ne šiaip kiaušinis, jis apvaisintas. “Ką reiškia, mama, apvaisintas?” - timpteli man už rankovės dukra. “Na, tai reiškia, kad iš šito kiaušinio kažkas išsiris”. “Aaa, žinau - ančiukas”.

Bet filmo herojė Kati kol kas nežino. Ji laiko kiaušinį inkubatoriuje ir kasdien stebi, nes, anot tėčio - ką pirmą pamato išsiritęs ančiukas, tas tampa jo mama. Tačiau vieną dieną besiritantį iš kiaušinio ančiuką pamato ne Kati, o jos paralyžiuota draugė Margo. Taigi, ji tampa ančiuko mama, bet tėvai neleidžia jai jo pasilikti, nes nemano, kad vežimėlyje sėdinti dukra galės juo rūpintis.

Bet dviems draugėms tai ne kliūtis, jos iškeliauja ieškoti Paukščių rojaus. Prasideda nuotykių kupina kelionė, per kurią megaitės daug supras apie save, pasaulį bei išmoks pasirūpinti ne tik augintiniu, bet ir savimi.

Ypač jautri scena, per kurią Saulė net užsidengė delnais veidą - paralyžiuota Margo šlapčia nuo tėvų bando ančiuką išmokyti plaukti - jį įkelia į vonią, bet staiga jis ima grimsti. Mergaitė konsultuojasi per skype su drauge Kati, kuri maldauja kuo greičiau ištraukti ančiuką. Tada paralyžiuota mergaitė šiaip ne taip prisitraukia prie vonios krašto ir įkrenta į ją. Ančiukas išgelbėtas - jis atsitupia "savo mamai" ant galvos :)

Tai tik viena iš jautrių scenų. O jų tikrai nemažai - gali čia ir verkti, ir juoktis.

Tačiau galiu pasakyti, kad tai filmas ne tik vaikams, bet ir visiems tėvams, kurie pernelyg stengiasi rūpintis savo vaikais ir “geriausiai žino", ko jiems reikia, kuo jie gali rūpintis, o kuo ne, kurie pernelyg juos saugo nuo visko ir kontroliuoja.

-Kas tau labiausiai patiko? - klausiu Saulės.

-Kaip ančiukas prakrapštė kevalą ir išsirito. Niekada to nemačiau...

-O ar norėtum tokios dovanos?

-Kiaušinio?

-Na, ne paprasto :)

-Aa tokio, iš kurio išsirita ančiukas? Tai žinoma, aš irgi ančiuką išmokyčiau plaukti…….Bet gal visgi labiau norėčiau šuniuko.

Štai taip :)