Mama Enrika-Milanos mama:
Sveiki, mano (1,5 m.) dukrytė pametė savo numylėtą rankinę. Ieškojome, rašiau skelbimus, klausiau kiemo vaikų, žadėjau atlygį, bet nieko.
Tą rankinę visada imdavome eidamos pasivaikščioti, todėl susiruošus į lauką, ji pribėga ir rodo į tą vietą, kur kabojo rankinė, o neradusi nuliūdusi išeina. Po kurio laiko lauke vėl linksma lieką, bet ratas apsisuka ir vėl tas pats.
Suprantu, kad gyvenime bus daug dar netekčių, kurios vaikui atrodys didelės, bet dabar norėčiau sužinoti, ar aš kaip mama galiu kaip nors padėti susitaikyti su šia netektimi, nes širdutė dar tokia mažutė, o kaskart einant pasivaikščioti atrodo, kad liūdesio joje labai daug...
Pakomentuoti šią situaciją paprašėme psichologės Sonatos Vizgaudienės (www.tevystespsichologija.lt)
Mažiems vaikučiams labai reikalingas saugumo jausmas. Saugumo jausmą garantuoja artimi žmonės, ypač tėveliai, dažniausiai esantys šalia, pastovūs namai, dienotvarkė, taip pat vaikučių daiktai, prie kurių jie pripratę. Patyrus kad ir nedidelį praradimą, saugumo jausmas kiek sumažėja.
Turbūt pastebite, kad vaikai dažnai turi mėgiamiausius žaislus ir rūbus, kuriais mieliausiai rengiasi. Visa tai kuria saugią aplinką, kurioje vaikutis jaučiasi ramus. Vienas iš tokių daiktų jūsų dukrelei buvo jos mėgstama rankinė, su kuria ji visada eidavo į lauką. Praradus rankinę mažylei tam tikra prasme susvyravo saugumo jausmas ir jai dėl to neramu, liūdna.
Mergaitė turi iki galo priimti, kad rankinė dingo ir tai turi vykti natūraliai. Leiskite dukrelei nueiti į tą vietą, kur paskutinį kartą palikote rankinę. Tegu ji palaipsniui išgyvena, kad taip atsitiko. Suprantu, kad mamytei liūdna matyti nusiminusią dukrą, bet vaikai turi išmokti išjausti įvairius jausmus ir jų nereikia gniaužti, skubinti, o dar blogiau ignoruoti.
Pabūkite kartu su dukrele, kai jai liūdna, supraskite ją, palaikykite („Suprantu, kaip tau liūdna, kad dingo rankinė“), nebėkite nuo šios situacijos ir nesistenkite kuo greičiau prarastos rankinės pakeisti kita (tai darykite, kai pati mergaitė paprašys ar kai jai nebebus liūdna dėl turėtos rankinės).
Sėkmės.
Ar jūsų mažylis yra netekęs savo mėgstamo daikto, žaisliuko...? Kaip elgėtės? Kaip guodėte?
Panašu, kad jums nelieka nieko kito tik tą numylėtąją rankinę pakeisti kažkuo kitu.. Gal reiktų nusivesti mažylę kartu į paruotuvę ir leisti išsirinkti kitą. Mano sūnus niekada neturėjo tokio žaislo/daikto prie kurio būtų taip smarkiai prisirišęs..galvoju gal ir gerai 😀