Emilie Richards „Žavios melagystės“

     Knyga skaitėsi greitai ir lengvai, tarsi išvyniotum siūlų kamuoliuką. Tai – šeimos saga, kurioje viskas susipynę – meilė, intrigos, pavydas, išdavystė. Iš dalies ši knyga man priminė detektyvą, kur įvykiai rutuliojami taip, kad būtų įminta „kas?“, „kur?“, „kodėl?“. Įvykiai vyksta dviem laikotarpiais – dabartyje ir praeityje, o jų ašis – prabangus perlas dėl kurio žūsta žmonės, išduodami artimieji. Asmeniškai man labiau patiko praeities veiksmas, kur viskas įtaigiau, nuoširdžiau papasakota. Dabarties įvykiuose, būtent, santykiuose tarp dviejų žmonių gal per daug banalių frazių „aš visada tave mylėsiu“, „oi, kaip neteisingai su tavimi pasielgiau“, apsimetinėjimo ir pan. Gana įdomūs knygos momentai – perlų paieškos Australijoje 1900 metais. Išties pirmą kartą skaičiau apie tokį verslą, žmonių pragyvenimo būdą. Man, kaip mamai, knygoje patiko tai, jog vaikui čia suteikiama galimybė nuveikti itin didelį, svarbų darbą, gal net žygdarbį - pakeisti, pakreipti kita linkme savo šeimos istoriją, kad ji nebekartotų skausmingos giminės istorijos. Šįkart vaikui tai pavyksta. Bet kai susimąstai, ar dažnai taip įvyksta realiame gyvenime?...

Taip jau sutapo, kad ką tik buvau pabaigusi skaityti žymiąją Gregory Davido Robertso knygą „Šantaramas“, kai kitą dieną jau ėmiausi šios. Tarp knygų, ko gero, reikia padaryti tam tikrą kelių dienų pauzę, nes nori nenori, imi knygas lyginti. Galiu pasakyti tik tiek, kad „Žavios melagystės“, palyginus su „Šantaramu“, tai kaip čiulpinukas ir kepsnys. Trokštate sukrėtimo, mąstymo, Indijos „skonio“ ir „kvapo“, skaitykite „Šantaramą“. „Žaviosios melagystės“ tiks lengvam atsipalaidavimui, vasaros atostogoms.

Be jokios abejonės, lengvumo pojūčio ir atostogų mamyčių gyvenime niekada nebus per daug! Ačiū MK redakcijai už "Žavias melagystes"!