Ėjimas - puiki žiemos pramoga

Visais metų laikais ne tik mažiems, bet ir dideliems būtinas fizinis aktyvumas. Būna, jog žiemą kartais tampame truputį tingesni, rečiau išsiruošiame savaitgaliais pasivaikščioti.

Bet pajudėjus gryname ore vėl prisipildome naujų jėgų, minčių ir teigiamų emocijų. 

Bevaikštant mus dažnai nudžiugina aptikta dar nematyta žaidimų aikštelė ar supynės. O Mantas visada susiranda būtiniausią atributą - lazdą.

Ir savam rajone vis dar galime atrasti neaplankytų kampelių. Sušilus orui, su vaikais tęsime ėjimą taku aplink Vilnių. O šią savaitę darbo kolektyvas pasiūlė Vasario 16-ąją paminėti įveikiant 100 km aplink Vilnių trasos atkarpą Šeškinė – Baltupiai – Jeruzalė – Verkių regioninis parkas. Laisvadienis, trasos sudėtingumas – lengvas, tad kodėl tos šventinės dienos nepavertus kiek kitokia?

Diena pasitaikė puiki, laimei nelijo. Bet vis tik takai miškeliuose žvilgėjo nuo padengto ledo.

Tad pasirodo tos trasos lengvumo nė kvapo.

Nepaisant šiek tiek sunkinančių ir lėtinančių tempą aplinkybių, ėjimas buvo smagi pramoga ir galimybė ramiai pabūti miesto gamtoje.

Nustebino, jog tiek pačiame Vilniaus mieste yra tvenkinukų. Eini ir atrandi šį miestą vis iš naujo.

Prie Verkių rūmų ši trasos atkarpa baigiasi. Pavyko ją įveikti per numatytą laiką. Ir čia buvo pati skaniausia šią žiemą lauke gerta arbata su nuostabiu vaizdu į Nerį.

Iki 100 km užbaigimo dar laukia daug smagių ėjimų. Bet vis tik dabar norėčiau sulaukti jau pradedančios busti gamtos. Ne tiek daug ir liko iki kalendorinio pavasario.