Vis gilėjančios žiemos proga įsigijote kelionę į egzotišką šalį? Gali būti, kad jūsų laukia ne tik malonūs įspūdžiai, bet ir pavojai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys byloja, kad net 50–75 proc. turistų, važiuojančių atostogauti į atogrąžų šalis, linkę susirgti arba patirti traumų. Lietuvos gyventojai dažniausiai keliauja į Latviją, Jungtinę Karalystę, Lenkiją, Vokietiją, Baltarusiją ir Turkiją, bet kiekvienais metais auga ir kelionių į tolimas šalis kiekis.
Vienas didžiausių svečiuose kraštuose slypinčių pavojų – infekcinės ligos, kuriomis Lietuvoje nesergama arba susergama išskirtiniais atvejais. Tai – geltonasis drugys, maliarija, japoniškasis encefalitas, vidurių šiltinė, pasiutligė ar hepatitas A. Nors didžioji dalis išvardytų ligų – lyg iš nuotykių romano, numoti į jas ranka negalima. Kokių apsisaugojimo priemonių vertėtų imtis prieš tolimą kelionę, pataria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja infektologė Gabrielė Gaižutytė.
Ar man tikrai to reikia?
Kokia vakcina reikėtų pasiskiepyti vykstant į vieną ar kitą šalį, galima sužinoti ir internete, tačiau patartina kliautis patikima informacija. Ją gali suteikti gydytojas infektologas. Apsilankyti pas šios srities specialistus reikėtų iki numatytos kelionės likus bent keturioms, o geriausia – šešioms savaitėms. Pasiskiepijus prieš tiek laiko, susiformuoja imunitetas.
Gydytojos G. Gaižutytės teigimu, rengdamiesi kelionei turėtumėte atsižvelgti į šiuos veiksnius: į kokią šalį keliausite, kiek laiko truks kelionė, kokios gyvenimo sąlygos toje šalyje, kokia jūsų sveikatos būklė, amžius ir, žinoma, kokiais skiepais jau skiepijotės profilaktiškai.
„Ypač rimtai į sveikatos apsaugą turėtų žiūrėti susiruošusieji į Centrinę ir Pietų Ameriką, Indiją, Afriką ar Pietų Aziją, – perspėjo infektologė. – Vykti į šias šalis patartina tik pasiskiepijus nuo potencialiai mirtinų ligų. Skiepytis privaloma ir vykstantiems į kruizinę kelionę, jei suplanuotos ekskursijos žemyne.“
Mirtina liga – nuo maisto, vandens, įkandus uodams
Gyvybei pavojingų ligų egzotiškuose kraštuose – į valias. Geltonąjį drugį, nervų sistemą pažeidžiantį japoniškąjį encefalitą ar zikos virusą perneša uodai. Kitos ne mažiau grėsmingos ligos, tokios kaip hepatitas A ar vidurių šiltinė, plinta per užterštą maistą ir vandenį. Pavojingomis ligomis galima užsikrėsti ir per kontaktą su infekuotais žmonėmis ar gyvūnais. Šalyse, kuriose prasta sveikatos priežiūra ir higienos sąlygos, geriamojo vandens kontrolė, prastai valomos ar iš viso neprižiūrimos nuotekos, pavojingos ligos tyko už kiekvieno kampo.
„Nepaisant to, ar esate pasiskiepiję, turite būti labai atsargūs ir egzotiškuose kraštuose kreipti dėmesį į tai, ką valgote. Saugiausia gerti virintą vandenį, valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą. Vaisius ir daržoves derėtų skusti arba lupti, – patarė gydytoja G. Gaižutytė. – Jei ketinate ilsėtis šiuolaikiškame kurorte, tikėtina, kad maistas ir vanduo bus apdoroti ir tinkami vartoti. Prieš valgydami paukštieną, visada patikrinkite, ar ji tinkamai pagaminta, ar nematyti kraujo. Tai padės išvengti paukščių gripo. Taip pat derėtų vengti maisto, kurį atvirose prekyvietėse siūlo gatvės prekeiviai.“
Vandenį geriausia pirkti patikimose vietose, išpilstytą į butelius. Jei nėra galimybių tokio įsigyti, derėtų jį virinti patiems, ne trumpiau nei 5 minutes.
Klastingos ligos priežastis – ledo kubeliai
Net ir tuomet, kai, regis, esate ypač atidūs, nepatartina prarasti budrumo. Tą iliustruoja vilniečio paciento pavyzdys.
„Po kelionės į Kolumbiją mane kaip reikiant „surietė“: vėmiau ir viduriavau nesustodamas. Iš pradžių aš ir gydytojai manėme, kad tai – dizenterija. Tačiau tiesa buvo kur kas baisesnė“, – apie patirtus išgyvenimus po kelionės į Lotynų Ameriką pasakojo D. B.
Įprastai nuo dizenterijos skiriami vaistai nepadėjo nuslopinti nuolatinio viduriavimo ir pykinimo, todėl vyras pradėjo nykti akyse ir prireikė išsamių diagnostinių tyrimų. Nustatyta, kad iš svečios šalies vilnietis parsivežė amebiazę – žarnyno pirmuonių sukeltą ligą, pažeidžiančią storojo žarnyno gleivinę. D. B. gydymas tęsėsi du mėnesius. Per tą laiką vyras neteko daugiau kaip dešimt kilogramų svorio, prarado gyvenimo džiaugsmą.
„Visą tą laiką galvojau, kur galėjau pasigauti amebų. Kelionėje elgiausi ypač atsargiai, stengiausi laikytis rekomendacijų ir valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą. Vandenį gėriau tik iš butelių, pirktų prekybos centruose. Galiausiai supratau, kad vienintelis pavojingos ligos šaltinis galėjo būti ledo gabaliukai, kurių gausiai dėdavo į gėrimus. Kas žino, koks vanduo buvo naudojamas tiems ledo kubeliams gaminti“, – pasakojo po dviejų kančių mėnesių iš pavojingos ligos gniaužtų išsivadavęs vilnietis.
Planuokite iš anksto
Gydytojos G. Gaižutės teigimu, kreiptis į infektologą derėtų likus ne mažiau kaip 4–6 savaitėms iki planuojamos kelionės. Priklausomai nuo kelionės tikslo, gali prireikti kelių skirtingų skiepų: kai kuriais atvejais prireikia net 3 skiepų serijos, o jei tiekėjai neturi vienos ar kitos vakcinos, tenka palaukti.
Po vakcinacijos turi praeiti mažiausiai 10–14 dienų, kad susiformuotų imuninis atsakas. Skiepų sukelto imuniteto trukmė įvairi ir priklauso nuo ligos, nuo kurios skiepijamasi. Pavyzdžiui, geltonojo drugio vakcina apsaugo organizmą visą gyvenimą, o vidurių šiltinės – tik 3 metus. Dėl skiepų veiksmingumo trukmės vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju infektologu ir, jei reikia, skiepytis pakartotinai. Visi skiepai turi būti įrašyti į tarptautinį skiepų pasą.
Straipsnį parengė Hila
